Keturgalvio raumens sausgyslės plyšimas – tai reta, tačiau rimta trauma, trukdanti keliui tinkamai veikti ir dažniausiai reikalaujanti neatidėliotino gydymo. Kelio tiesimą užtikrina priekinėje šlaunies dalyje esantys keturgalviai raumenys, kuriuos su girnele jungia speciali sausgyslė. Jei ši sausgyslė plyšta, tiesinti koją tampa sudėtinga arba neįmanoma.
Ligos tipai
Keturgalvio raumens sausgyslės plyšimai gali būti dviejų rūšių:
- Daliniai plyšimai – sausgyslė tik įplyšusi ir ištempta, tačiau nenutrūkusi visiškai.
- Pilni plyšimai – sausgyslė nutraukta per visą storį, todėl raumuo praranda ryšį su girnele.
Rizikos veiksniai: kas dažniausiai patiria šią traumą?
Bet kas gali susidurti su keturgalvio raumens sausgyslės plyšimu, tačiau traumos dažnesnės tarp vyrų virš 40 metų ir fiziškai aktyvių žmonių nuo 50 iki 60 metų, tarp jų – sportininkų. Tokios veiklos kaip šuoliai, bėgimas, smūgiavimas bei intensyvus tempimas padidina traumų riziką.
Paplitimas
Ši trauma nėra dažna – vidutiniškai keturgalvio raumens sausgyslės plyšimas pasitaiko maždaug vienam iš 100 000 žmonių.
Priežastys ir rizikos faktoriai
Ligos simptomai
Sausgyslė dažniausiai plyšta kelio linkimui veikiant dideliam krūviui – pavyzdžiui, neteisingai nusileidus ant kojos šuolio metu arba trauminiu kritimu. Dažnos ir tiesioginės traumos, pvz., smūgis į kelį ar bandymas sulaikyti griūvimą. Dažnesni sukeliantys veiksniai yra:
- Staigus, stiprus kelio linkimas, kai tenka didelis svoris
- Tiesioginis smūgis ar pjautinė trauma kelio priekyje
Kartais padidėjusią sausgyslių silpnumo riziką lemia įvairios ligos arba lėtinis audinių pažeidimas. Tokios būklės kaip lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, raumenų uždegimas, sisteminės autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė), nutukimas ar anksčiau patirtos kelio traumos didina plyšimo tikimybę.
- Vartojami tam tikri vaistai (pvz., kortikosteroidai, kai kurie antibiotikai grupės fluorochinolonai)
- Ilgalaikis kelio imobilizavimas ar ankstesnės kelio operacijos
- Lėtiniai sąnarių ir sausgyslių uždegimai
Simptomai ir pojūčiai
Plyšus keturgalvio raumens sausgyslei dažnai juntamas sprūstantis, plyšimo arba trakštelėjimo pojūtis šlaunies priekyje. Visiško plyšimo atveju nebegalėsite ištiesinti kelio. Dažni simptomai taip pat gali būti:
- Skausmas – stiprus, ypač mėginant judinti ar priminti koją
- Mėlynės ir tinimas aplink kelį
- Raumenų spazmai šlaunyje
- Pastebima įduba ar „duobutė“ pažeistoje girnelės vietoje
- Jautrumas liečiant kelį
- Kojos silpnumas arba kelio linkimas į šoną bandant eiti
Neretai, ypač jei plyšimas negydomas laiku, gali išsivystyti ribotas judrumas, kojos silpnumas ar net laikinas nesugebėjimas vaikščioti.
Diagnostikos galimybės
Diagnozei nustatyti gydytojas atlieka klinikinį kelio ištyrimą – vertina ar galite kelti ištiesintą koją, ar gebate pilnai ištiesti kelį. Norint tiksliai nustatyti plyšimo vietą ir mastą, gali būti naudojamos tokios tyrimo priemonės:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Rentgenologinis kelio tyrimas
Gydymas ir reabilitacija
Kaip gydomas sausgyslės plyšimas priklauso nuo traumos sunkumo, amžiaus ir bendros fizinės būklės. Dalinis plyšimas gali gyti be operacijos, jei užtikrinamas tinkamas sausgyslės poilsis, imobilizacija ir fizioterapija. Tačiau visiškas plyšimas dažniausiai gydomas chirurginiu būdu, kad būtų grąžintas ryšys tarp raumens ir girnelės.
Neoperacinis gydymas apima:
- Pailsinimas, ledo kompresai, specialus spaudimas ir galūnės pakėlimas virš širdies lygio
- Priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas ar naproksenas) siekiant sumažinti skausmą ir tinimą
- Kelio įtvarų naudojimas, sauganti kelio stabilumą, arba imobilizacija
- Kineziterapinės procedūros, skirtos atkurti sausgyslės jėgą, lankstumą ir funkciją
Atliekant operaciją, gydytojas gali panaudoti specialias siūles, vielą ar kabelius sausgyslei pritvirtinti ir girnelei laikyti teisingoje padėtyje. Chirurginis gydymas duoda geriausius rezultatus, kai atliekamas kuo greičiau po traumos – taip sumažinama randų susidarymo ir sausgyslės sutrumpėjimo rizika. Jei operacija vėluoja ilgiau nei mėnuo, gali prireikti papildomų procedūrų.
Prevencinės priemonės
Norint sumažinti keturgalvio raumens sausgyslės plyšimo riziką, labai svarbu palaikyti gerą fizinę formą ir raumenų lankstumą. Naudinga tinkamai apšilti prieš sportą, atlikti tempimo pratimus ir neskubėti prie intensyvių treniruočių. Rekomenduojama naudoti sportui tinkamą apsauginę įrangą. Jei turite lėtinių ligų, kurios gali silpninti sausgysles ar raumenis, laikykitės gydytojo rekomendacijų ir reguliariai stebėkitės.
Atsigavimo prognozės
Kiek užtruks sveikimas, priklauso nuo plyšimo laipsnio. Daliniai sausgyslės plyšimai dažniausiai sugyja per kelis mėnesius, o visiškas plyšimas – maždaug per keturis–šešis mėnesius. Kartais visiškam funkcijos atsigavimui gali prireikti iki metų, ypač jei tikslas yra grįžti prie sportinio aktyvumo.
Tinkamai atliekant reabilitaciją, dauguma žmonių visiškai atkuria kelio jėgą ir judrumą. Neignoruokite skausmo ar tinimo ir neskubėkite grįžti prie sporto, jei taip rekomenduoja medikai, nes per greitas sugrįžimas didina pasikartojimo riziką.
Ką daryti pajutus traumą?
Jei po traumos atsiranda stiprus skausmas, tinimas ar jaučiate ranka duobutę kelio srityje, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kilus įtarimui dėl sausgyslės plyšimo sporto metu, nereikėtų tęsti fizinės veiklos ir mėginti „ištverti skausmą“ — greita pagalba padeda išvengti didesnių pažeidimų.
Kas skiria sausgyslės patempimą nuo plyšimo?
Keturgalvį raumenį sudaro kelių pluoštų ruožai. Patempimas – tai laikinas šių pluoštų pertempimas, kai jie nenutrūksta. Plyšimo atveju pluoštai pradeda plyšti, o sausgyslė praranda tamprumą ir vientisumą.