Įkandus ar įbrėžus gyvūnui, kuris gali būti užsikrėtęs pasiutlige, greitas ir kruopštus žaizdos plovimas bei vakcinacija gali apsaugoti nuo ligos išplitimo.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė – tai ypač pavojinga, tačiau išvengiama virusinė infekcija, kuri perduodama nuo užsikrėtusio gyvūno per seiles, patekus į pažeistą odą ar gleivines (pvz. akis, nosį, burną). Liga dažniausiai plinta įkandus ar įdrėskus sergančiam gyvūnui – tiek laukiniam, tiek naminiam. Negydoma pasiutligė visuomet mirtina.
Pasiutligės paplitimas ir rizikos grupės
Pasaulyje kasmet nuo pasiutligės miršta apie 59 tūkstančius žmonių. Daugiausiai atvejų fiksuojama kaimo vietovėse Azijoje ir Afrikoje, tačiau šia liga gali sirgti gyvūnai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Vaikai yra kiek dažniau sužalojami sergančių gyvūnų. Kai kuriose šalyse šunys yra pagrindiniai pasiutligės nešiotojai, kitur šia infekcija dažniau serga laukiniai žvėrys – šikšnosparniai, meškėnai, šeškai, lapės.
Kaip pasiutligė veikia žmogaus organizmą?
Pasiutligės virusas, patekęs į kūną, lėtai plinta nervais į nugaros smegenis ir smegenis. Liga vystosi keliais etapais:
- Inkubacija: Po užsikrėtimo simptomų gali nebūti kelias dienas ar net savaites. Šiuo laikotarpiu laiku suteikta pagalba gali sustabdyti ligos vystymąsi.
- Prodromas: Virusas pasiekia nervų sistemą – pradeda reikštis silpni pirmieji simptomai. Šis etapas trunka nuo dviejų iki dešimties dienų.
- Ūmi neurologinė fazė: Prasideda aiškūs nervų sistemos pažeidimo požymiai. Gali pasireikšti dvi formos: „įnirtingoji” (agresija, traukuliai) arba paralyžinė (raumenų silpnumas, paralyžius).
- Koma ir mirtis: Paskutinėje stadijoje liga greitai progresuoja iki komos ir, galiausiai, baigiasi mirtimi.
Pasiutligės simptomai
Ši infekcija ilgai gali nesukelti jokių negalavimų. Pirmieji požymiai, susiję su viruso poveikiu nervų sistemai, pasireiškia tik jam pasiekus centrinę nervų sistemą.
Pradiniai (prodrominiai) simptomai
- Kūno temperatūros padidėjimas (karščiavimas)
- Energijos stoka, silpnumas
- Įkandimo vietos niežulys, dilgčiojimas, skausmas arba nejautra
- Gerklės skausmas
- Raumenų skausmai
- Kosulys
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
Ryškūs pasiutligės simptomai
Esant „įnirtingai“ pasiutligės formai, žmogus gali patirti itin stiprią psichinę ir fizinę reakciją.
- Nerimas, agresija, sujaudinimas
- Neramumas
- Traukuliai
- Haliucinacijos
- Raumenų trūkčiojimai
- Stiprus seilėtekis
- Nevienodo dydžio vyzdžiai
- Paralyžius vienoje veido pusėje
- Vandens baimė (hidrofobija)
- Oro judėjimo baimė veide (aerofobija)
- Delyras
Paralyžinei formai būdinga, kad silpnumas, nutirpimas ar paralyžius prasideda nuo įkandimo vietos ir išplinta toliau, kartu gali atsirasti stiprus sprando pasitempimas, galvos skausmas, galiausiai koma.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Pasiutligės virusas plinta su šiltakraujų gyvūnų seilėmis, dažniausiai įkandus ar įdrėskus. Pavojingiausi yra laukiniai žvėrys – šikšnosparniai, šeškai, lapės, meškėnai, tačiau virusu gali užsikrėsti net ir naminiai augintiniai. Retais atvejais, pasiutligė perduodama ir per organų transplantaciją. Kontaktas su sergančio gyvūno seilėmis per pažeistą odą ar gleivines taip pat kelia riziką. Kai kurių šikšnosparnių įkandimo žymės tokios smulkios, kad žmogus net nepastebi, jog buvo kąstas.
Diagnostika ir tyrimai
Nustatyti pasiutligę reikalinga skubi gydytojo apžiūra – nelaukite simptomų, būtina veikti tuoj pat po įkandimo ar įdrėskimo. Specialistas įvertins žaizdą, išsiaiškins aplinkybes (kokio tipo gyvūnas, ar jis gali būti stebimas, ar galimas jo ištyrimas). Jei reikia, gyvūnas gali būti tiriamas dėl pasiutligės – tam reikalinga humaniškai jį užmigdyti.
Tyrimai, kurie gali būti atliekami
- Seilių tyrimas laboratorijoje ieškant pasiutligės požymių
- Odos mėginys nuo kaklo
- Smegenų skysčio tyrimas
- Kraujo tyrimai
- Galvos smegenų vaizdavimas (magnetinis rezonansas) siekiant nustatyti neurologinius pažeidimus
Gydymas ir pagalba
Jei po kontakto su įtariamu ar žinomu pasiutlige sergančiu gyvūnu pasirodo ligos požymiai, efektyvių gydymo metodų, deja, nėra. Tačiau imtis apsaugos priemonių būtina iškart po užsikrėtimo rizikos. Nedelskite – tuoj pat švariai nuplaukite žaizdą dideliu kiekiu vandens ir muilo, jei turite – dezinfekuokite jodu turinčiu tirpalu. Kreipkitės į medikus, kurie paskirs vakcinaciją ir, jei reikės, pasiutligės imunoglobulino injekciją – ypač jeigu iki šiol nebuvote skiepyti.
Vaistai pasiutligės profilaktikai
- Pasiutligės vakcina: Skiepijama 4 kartus per 2 savaites, jei žmogus nebuvo paskiepytas anksčiau. Jau gavusiems skiepų prieš riziką užtenka 2 injekcijų. Vakcina padeda organizmui sukurti apsaugą ir sunaikinti virusą prieš jam patenkant į smegenis.
- Pasiutligės imunoglobulinas: Jei asmuo nebuvo skiepytas anksčiau, injekcijos į žaizdos vietą užtikrina imunitetą tol, kol organizmas sureaguos į vakciną.
Ką daryti įkandus arba įbrėžus gyvūnui?
- Žaizdą nedelsiant gerai praplaukite muilu ir vandeniu, jei įmanoma – pavalykite jodu.
- Kreipkitės į gydytoją ir išsamiai papasakokite įvykio aplinkybes bei visą informaciją apie gyvūną (tipas, elgesys, ar buvo laukinis ar augintinis).
- Prašykite patarimo dėl tolimesnio žaizdos gydymo ir būtinybės skiepytis nuo pasiutligės.
- Jei susidūrėte su agresyviu laukiniu gyvūnu, praneškite atitinkamai institucijai (pvz. gyvūnų kontrolės tarnybai).
Kodėl nėra vaistų pasiutligės gydymui?
Pradėjus pasireikšti simptomams, gydymo galimybės nebepadeda, nes pasiutligės virusas patenka į smegenis, kur jį stipriai saugo vadinamas kraujo-smegenų barjeras. Ši natūrali apsauga neleidžia daugumai vaistų prasiskverbti ir kovoti su infekcija. Virusas geba užrakinti šį barjerą, todėl bet kokios potencialios gydymo priemonės tampa neveiksmingos.
Pasiutligės prevencija
Svarbiausia – užkirsti kelią kontaktui su virusu. Tai galima padaryti laikantis kelių pagrindinių taisyklių:
- Laikykitės gyvūnų vakcinacijos grafiko – reguliariai skiepykite šunis, kates, šeškus.
- Neleiskite augintiniams vaikščioti be priežiūros.
- Nelieskite laukinių ir sužeistų gyvūnų, nebandykite jų gaudyti ar gelbėti patys.
- Radę šikšnosparnį patalpoje, kur miegojo žmogus, būtina daryti prielaidą, kad įkandimas galėjo būti, net jei žymių nesimato. Skubiai kreipkitės į gydytoją.
- Buvę įkandimui ar galimam kontaktui su įtartinu gyvūnu, visuomet pasitarkite su specialistu.
Skiepai padidintos rizikos atvejais
Jei dėl darbo ar gyvenimo būdo dažnai susiduriate su laukiniais gyvūnais (pavyzdžiui, dirbate veterinaru, gamtininku, laboratorijoje su virusais ar keliaujate į pasiutlige sergančių šunų regionus), rekomenduojami profilaktiniai skiepai (vadinamoji PREP schema) – dvi vakcinos dozės, o tolesnių dozių poreikis priklauso nuo asmeninės rizikos.
- Darbuotojai, liečiantys laukinius ar naminius gyvūnus, mokslininkai, gyvūnų kontrolės pareigūnai ir pan.
- Žmonės, dažnai lankantys urvus ar gyvenantys šikšnosparnių paplitimo vietose.
- Laboratorijų specialistai, dirbantys su pasiutligės virusu.
- Keliaujantys į šalis, kur šunys dažnai serga pasiutlige.
Ko tikėtis po kontakto su pasiutligės virusu?
Jei buvote veikiami pasiutligės viruso, laukite mažiausiai dviejų savaičių skiepijimo kurso. Dažniausi skiepijimo šalutiniai poveikiai – nedidelis skausmas, patinimas injekcijos vietoje, kartais bloga savijauta ar silpnumas.
Ar galima išgyventi pasiutligę?
Pasiutligę galima išvengti, jei prevenciniai skiepai arba vakcinacija po kontakto atliekami laiku – dar iki pasireiškiant simptomams. Jei virusas pasiekia smegenis ir prasideda aiškūs pasiutligės požymiai, veiksmingo gydymo nebėra, o liga beveik visais atvejais baigiasi mirtimi.
Kiek laiko galima gyventi užsikrėtus pasiutlige?
Po kontakto su pasiutligės virusu, simptomai gali nepasireikšti kelias savaites ar net mėnesius, tačiau jiems prasidėjus, liga labai greitai progresuoja ir užtrunka vos kelias dienas iki mirties.
Kada būtina kreiptis į medikus?
- Buvote įkandę arba įdrėskė laukinis arba neįprastai besielgiantis gyvūnas
- Buvote užpulti gyvūno, kuris galėtų sirgti pasiutlige
- Radote šikšnosparnį ten, kur buvo miegantis žmogus
- Manote, kad galėjote turėti kontaktą su pasiutligės virusu bet kokiu būdu
Būkite pasiruošę atsakyti į klausimus apie traumos aplinkybes, gyvūno pobūdį bei galimybę jį stebėti kelioms dienoms.
Kada vykti į ligoninės priėmimą?
Jei žaizda gili, gausiai kraujuoja ar yra ties veidu bei kaklu – nedelskite ir kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
Klausimai gydytojui
- Kaip tinkamai išvalyti žaizdą?
- Ar būtina man skiepytis nuo pasiutligės?
- Koks skiepų grafikas man taikomas?
- Ką daryti, jei kete skiepą praleisiu?
- Ar priklausau padidintos rizikos grupei?
- Ar turiu būti įtrauktas į profilaktinių skiepų grafiką?
Ar visi šunys serga pasiutlige?
Nors kai kuriuose pasaulio regionuose (azijos ir afrikos kaimuose) pasiutligė tarp šunų dažna, daugelyje išsivysčiusių šalių naminių gyvūnų pasiutligės beveik nebūna, nes augintiniai reguliariai skiepijami ir kontroliuojami.
