Radonas – gamtoje natūraliai susidaranti radioaktyvi dujos, kuri aptinkama uolienose, dirvožemyje ar net požeminiame vandenyje. Ši nematoma ir bekvapė dujos gali patekti į pastatus per pamatus ir juose užsilikti, todėl jos poveikio galime nė nepastebėti tiek savo namuose, tiek darbe ar mokykloje. Ilgainiui radono įkvėpimas didina riziką susirgti plaučių vėžiu.
- 1.Kaip radonas paveikia sveikatą
- 2.Radono poveikio simptomai
- 3.Kas patenka į rizikos grupę
- 4.Radono nustatymas ir tyrimai
- 5.Veiksmingos prevencijos būdai
- 6.Namų gydymas po radono nustatymo
- 7.Rizikos sumažinimas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu
- 8.Kada verta kreiptis į gydytoją
- 9.Kur radonas dažniausiai aptinkamas
- 10.Kaip sužinoti, ar mano rajone yra radono?
- 11.Kodėl name atsiranda radono?
Kaip radonas paveikia sveikatą
Radonas skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri ilgainiui gali pažeisti kūno ląsteles ir paskatinti vėžinių ląstelių atsiradimą. Pagal mokslininkų vertinimus, radonas yra antra pagal dažnį plaučių vėžio priežastis – didesnę riziką kelia tik rūkymas. Kai kurių tyrimų duomenimis, radonas gali būti susijęs ir su kitomis ligomis, tačiau rezultatai nevienareikšmiški.
Radono poveikio simptomai
Radonas nesukelia greitai pastebimų požymių – su juo susijusios sveikatos bėdos dažniausiai išryškėja po daugelio metų. Vienintelis patikimas būdas įsitikinti, ar esate veikiami šios dujos – išsitirti patalpų radono kiekį.
Dažniausiai ilgalaikis poveikis pasireiškia plaučių vėžiu, o šiai ligai būdingi simptomai – užsitęsęs kosulys, kraujo priemaišos atsikosint, pasunkėjęs kvėpavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas arba krūtinės skausmai. Visgi, iki tol, kol liga nepavirsta sunkia stadija, simptomų dažniausiai nebūna.
Kas patenka į rizikos grupę
Didžiausias pavojus susidurti su radonu kyla namuose, nes būtent čia žmogus praleidžia daugiausia laiko. Rizika ypač didelė rūsiuose, požeminiuose aukštuose arba ten, kur dirba ar gyvena žmonės, besikasantys ar dirbantys šachtose, urvuose. Didelį pavojų kelia ir prasta patalpų ventiliacija arba labai sandarūs, gerai apšiltinti pastatai.
- Patirtas radono kiekis didesnis arčiau žemės (rūsiuose, rūsio tipo patalpose, karjeruose)
- Radijoaktyviųjų metalų turtingas dirvožemis ar statybinės medžiagos
- Mažai vėdinami arba sandarūs statiniai
- Sandėliuojamos kai kurios medžiagos ar trąšos (pvz., fosforo trąšos, uranas)
Jeigu asmuo rūko, radono poveikis riziką susirgti plaučių vėžiu padidina dar labiau.
Radono nustatymas ir tyrimai
Nėra galimybės atlikti kraujo ar kitų medicininių tyrimų, kurie parodytų, ar jau patyrėte radono poveikį. Vietoje to rekomenduojama tikrinti savo namų ar darbo vietų radono lygį. Jei radono kiekis viršija saugios ribos lygmenį, būtina imtis veiksmų.
Rūkantiems arba anksčiau rūkiusiems asmenims rekomenduojama dėl ankstyvos plaučių vėžio diagnozės pasikonsultuoti su specialistu.
Veiksmingos prevencijos būdai
Siekiant apsisaugoti nuo žalingo radono poveikio, svarbu reguliariai (kasmet ar kas dvejus metus) tikrinti patalpų radono lygį. Jeigu statote naują namą, verta pasidomėti radonui atspariais statybos sprendimais, tačiau net ir tokiu atveju pastatą būtina periodiškai tirti. Pavojingu laikomas radono lygis viršijus 4 pCi/L (arba 148 Bq/m3).
- Naudokite specialius radono testavimo rinkinius arba kreipkitės į profesionalus
- Testo rezultatus būtina atsiųsti į laboratoriją, kuri pateiks rekomendacijas
- Pasiteiraukite dėl radono lygio ir savo vaikų ugdymo įstaigose
- Esant padidėjusiai rizikai darbo vietoje, kreipkitės į įmonės saugos specialistą
Namų gydymas po radono nustatymo
Aptikus didesnį nei leistinas radono kiekį, tikslinga kreiptis į radono šalinimo specialistus. Yra keletas efektyvių radono mažinimo technologijų:
- Dirvos siurbimas, kai radonas pašalinamas iš po namo ir per specialų vamzdį išvedamas į lauką
- Patalpų slėgio didinimas, pasitelkiant ventiliatorių, kad radonas nepatektų į vidų
- Plėvelių klojimas ten, kur grindys nebetonuotos ar yra palikta tuščia erdvė
- Pamatų įtrūkimų ir plyšių sandarinimas
- Šilumos rekuperaciniai ventiliatoriai, padedantys gerinti oro apykaitą
Pabaigus radono mažinimo darbus, būtina vėl atlikti matavimus ir įsitikinti, ar lygis sumažėjo iki saugaus.
Rizikos sumažinimas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu
- Dažnai vėdinkite patalpas, atidarydami langus, naudodamiesi ventiliatoriais (veikia trumpam)
- Jei rūkot – siekite mesti, o jei reikia – ieškokite pagalbos
- Neleiskite rūkyti namuose ar net garaže ar rūsyje
- Užtaisykite grindų, sienų ar pamatų plyšius ir įtrūkimus
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jeigu nerimaujate dėl plaučių vėžio rizikos ar būklės, o ypač jei turite papildomų rizikos veiksnių, verta pasitarti su gydytoju. Specialistas padės įvertinti riziką ir galimus tolimesnius žingsnius, pavyzdžiui, dėl diagnostinių ar stebėsenos programų.
Kur radonas dažniausiai aptinkamas
Radonas randamas tiek lietuviškoje, tiek kitų šalių teritorijoje. Dujos susikaupia tiek urbanizuotose, tiek kaimiškose vietovėse, todėl kiekviena sritis gali pasižymėti skirtingu radono lygiu – tai priklauso nuo dirvožemio ir uolienų sudėties.
Kaip sužinoti, ar mano rajone yra radono?
Pagal vietines žemėlapių duomenų bazes galima sužinoti, kuriuose rajonuose randamos didesnės radono koncentracijos, tačiau net ir gyvenant mažos rizikos zonoje rekomenduojama atlikti patalpų tyrimą – daugelį rodiklių lemia konkrečios sąlygos.
Kodėl name atsiranda radono?
Radonas susidaro, kai natūraliai skyla uolienų ar dirvožemio medžiagos. Dujos gali patekti į patalpas per:
- Statinio sandūrų vietas
- Sienų ar grindų plyšius
- Pamatų tarpelius
- Angas šalia vamzdžių, laidų
Menkesnę dalį radono į vidaus orą gali išskirti gamtinės kilmės statybinės medžiagos (pvz., betoninės grindys, gipskartonio plokštės, granito stalviršiai) ar požeminio gręžinio vanduo.
