Žiurkių plaučių kirmėlė (angiostrongiliozė) – tai reta, bet potencialiai rimta infekcija, kurią sukelia parazitinė kirmėlė Angiostrongylus cantonensis. Dažniausiai ši kirmėlė gyvena žiurkių plaučių arterijose, iš čia ir kilęs jos pavadinimas. Žmonės dažniausiai užsikrečia tada, kai suvalgo termiškai neapdorotus šliužus, sraiges arba daržoves, ant kurių gali būti užsilikusios šių moliuskų gleivių ar kiaušinėlių.
Kaip plinta infekcija
Šio parazito gyvavimo ciklas prasideda žiurkių organizme – čia suaugusios kirmėlės deda kiaušinėlius, kurių lervos patenka į aplinką su žiurkių išmatomis. Šliužai ir sraigės ėda šias lervas, o užsikrėtusios tampa nauju infekcijos šaltiniu. Jei žmogus suvalgo žalią ar prastai nuplautą daržovę, ant kurios yra užsikrėtęs šliužas ar sraigė, jis irgi gali apsikrėsti. Kartais, kiek rečiau, infekcija gali patekti per nepakankamai termiškai apdorotas gėlavandenių vėžių, krabų ar varlių mėsą, tačiau šis būdas nustatomas itin retai.
Kas gali pernešti žiurkių plaučių kirmėlę
Pagrindiniai šios ligos pernešėjai – žiurkės. Infekcijos lervas taip pat nešioja šliužai, sraigės, kai kurios varlės bei vėžiagyviai. Tik retkarčiais infekcija aptinkama kitų gyvūnų, pavyzdžiui, kai kurių paukščių ar driežų, organizme.
Ar galima užsikrėsti nuo žmogaus?
Žiurkių plaučių kirmėlės infekcija nėra užkrečiama tarp žmonių – t. y. artimas kontaktas su sergančiu žmogumi šios ligos neperduoda.
Simptomai
Dauguma žmonių, kurie užsikrečia, dažnai nejaučia jokių negalavimų. Tačiau jeigu parazitas patenka į smegenų dangalus, gali išsivystyti eozinofilinis meningitas – uždegimas, kuriam būdingas stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, kurio metu sunku palenkti smakrą prie krūtinės. Taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, regėjimo pokyčiai, tirpimas arba dilgčiojimas galūnėse, sumišimas ar sunkumas susikaupti.
Galimos komplikacijos
Didžioji dalis žmonių visiškai pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Tačiau retais atvejais užsitęsęs meningitas gali sukelti rimtesnių bėdų, pavyzdžiui, atminties sutrikimus, koncentracijos problemas, klausos praradimą ar net traukulius.
Kaip nustatoma liga
Diagnozuojant angiostrongiliozę svarbu įvertinti, ar pacientas galėjo valgyti užterštą maistą. Tyrimai gali apimti kraujo tyrimus ir juosmens punkciją (spinalinę punkciją), kurios metu ieškoma parazitų lervų, suaktyvėjusių tam tikrų kraujo ląstelių (eozinofilų) bei požymių, būdingų parazitinei infekcijai.
Gydymo galimybės
Specifinio gydymo nuo žiurkių plaučių kirmėlės nėra – dažniausiai simptomai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Tačiau siekiant palengvinti negalavimus gali būti skiriami skausmo malšintojai, raminamieji vaistai, vaistai nuo pykinimo ir vėmimo, intraveniniai skysčiai, o esant stipriam uždegimui – kartais kortikosteroidai.
Kaip apsisaugoti
- Rinkdamiesi šviežias daržoves, visada jas gerai nuplaukite, atkreipkite dėmesį, ar ant jų nėra šliužų ar sraigių pėdsakų.
- Nevartokite žalių daržovių ten, kur ši infekcija dažna.
- Niekada nevalgykite žalių, neišvirtų sraigių, šliužų, gėlavandenių vėžių ar krabų.
Ligos eiga ir prognozė
Dauguma susirgusiųjų visiškai pasveiksta. Galimi simptomai gali pasitaikyti epizodiškai keletą savaičių ar net mėnesių, kol parazitai žūsta ir sukeliamas uždegimas praeina. Sunkių formų atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei po sąlyčio su galimai užterštu maistu pasireiškia galvos skausmas, kaklo sustingimas, pykinimas, regos ar sąmonės pokyčiai, verta kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas stebės savijautą ir padės valdyti simptomus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip galiu sumažinti nemalonius simptomus?
- Į kokius simptomų pokyčius ar naujus požymius turėčiau atkreipti dėmesį?
- Kiek laiko gali užtrukti visiškas pasveikimas?