Reaktyvusis artritas, dar žinomas kaip Reiterio sindromas, yra uždegiminė sąnarių liga, kurią dažniausiai paskatina bakterinė infekcija organizme. Ši būklė yra palyginti reta ir, svarbiausia, laikina – simptomai dažniausiai išnyksta per mažiau nei metus. Kaip ir kitų artritų atvejais, pagrindinis požymis yra skausmas bei sąstingis sąnariuose, ypač apatiniuose galūnių sąnariuose, tačiau simptomai gali pasireikšti ne tik sąnariuose, bet ir kituose audiniuose – akyse, odoje ar net visame kūne (nuovargis, karščiavimas).
Kas sukelia reaktyvųjį artritą
Reaktyvusis artritas išsivysto įvykus bakterinei infekcijai šlapimo takuose, lytiniuose organuose, žarnyne ar gerklėje. Imuninė sistema, reaguodama į infekciją, pradeda stipriau reaguoti ir nukreipia uždegiminį procesą ne tik į tas vietas, kur buvo infekcija, bet ir į kitas kūno dalis, kurių infekcija net nelietė.
Dažniausiai šį procesą išprovokuoja tokios bakterijos kaip chlamidijos, gonorėja, salmonelės, šigelos, kampilobakterijos, yersinia, mikoplazmos, C. difficile ar streptokokai. Reaktyvusis artritas dažniausiai išsivysto tik nedidelei daliai persirgusiųjų bakterine infekcija – uždegiminė reakcija gali prasidėti po kelių dienų ar net savaičių nuo pirminės infekcijos pabaigos.
Pastebėta, kad su šia reakcija siejamas HLA-B27 genetinis žymuo, kuris būdingas daugeliui, sergančių spondiloartritais. Visgi nereikia turėti sunkios infekcijos, kad išsivystytų ši liga – lemti gali ir organizmo polinkis autoimuniniams atsakams.
Reaktyviojo artrito simptomai
Dažniausiai pasireiškia sąnarių skausmas ir judesių ribotumas, ypač keliuose, kulkšnyse, pėdose bei apatinėje nugaros dalyje. Tačiau pojūčiai gali išplisti po visą kūną ir būti labai įvairūs:
- Akies uždegimas, paraudimas ar patinimas
- Virškinimo sistemos negalavimai, pvz., pilvo skausmas, viduriavimas
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis
- Odos bėrimai bei burnos opelės
- Kulno ar Achilo sausgyslės skausmas
- Sąnarių patinimas (ypač rankų ir kojų pirštų)
- Simptomai, primenantys gripą: nuovargis, karščiavimas, kūno „laužymas”
Klasikinis reaktyviojo artrito simptomų derinys – sąnarių, akių ir šlapimo takų uždegimas. Visgi daugeliui žmonių visų šių požymių gali nebūti kartu, o simptomų pobūdis ir intensyvumas gali kisti laikui bėgant ar būti nevienodas skirtingiems pacientams.
Kas dažniau serga šia liga
Reaktyvusis artritas gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, tačiau rizika didėja:
- Jaunesniems nei 40 metų vyrams
- Asmenims, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis
- Turintiems HLA-B27 geną
- Sergantiems ŽIV
Kaip nustatomas reaktyvusis artritas
Jei neseniai pajutote artrito požymius, gydytojas paprastai ieškos sąsajų su ankstesnėmis infekcijomis. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami įvairūs tyrimai:
- Rentgeno nuotraukos
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Sąnario punkcija (artrocentezė)
- Gerklės pasėlis
- Šlapimo tyrimas
- Kraujo tyrimai
Gydymo ir valdymo galimybės
Reaktyvusis artritas dažniausiai praeina savaime per tris–dvylika mėnesių, tačiau gydymas palengvina simptomus ir padeda grįžti į normalią kasdienę veiklą greičiau.
- Antibiotikai – gali būti skiriami jei infekcija tebėra aktyvi. Dažniausiai vartojami tokie vaistai kaip doksiciklinas ar rifampicinas.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – padeda sumažinti skausmą ir uždegimą. Kartais skiriama didesnė dozė, kuri vėliau sumažinama.
- Vaistai nuo reumatinės ligos (DMARD) – pvz., sulfasalazinas naudojamas, kai NVNU nepakanka.
- Kortikosteroidai – stiprūs uždegimą slopinantys vaistai, dažniausiai naudojami tepaluose ar tiesiai į uždegimo apimtą sąnarį.
Gyvenimas sergant reaktyviuoju artritu
Nors ši būklė laikina, požymiai gali gerokai apsunkinti kasdienybę: kai kuriems simptomai silpni ir praeina patys, kiti gali susidurti su dideliu nuovargiu ir diskomfortu. Gydymo metu gali tekti perorganizuoti darbų planavimą ar laikinai sumažinti fizinį aktyvumą.
Dažnai patariama kreiptis pagalbos į kineziterapeutą, kuris gali sudaryti saugaus judėjimo, tempimo ir stiprinimo planą – tai mažina sąstingį ir padeda palaikyti sąnarių funkciją. Ergoterapeutas gali pasiūlyti specialias priemones ar patarimus, kaip palengvinti kasdienes užduotis sumažinant sąnarių apkrovą (tvarstis, įtvaras, avalynės įdėklai).
Karščio ar šalčio terapija taip pat gali būti naudinga – pavyzdžiui, ledas mažina skausmą, o šiluma atpalaiduoja raumenis. Kovojant su nuolatiniu nuovargiu, rekomenduojama atsipūsti trumpais poguliais, tačiau visai vengti fizinio aktyvumo nerekomenduojama – judėjimas padeda palaikyti sąnarius.
Perspektyvos ir ilgalaikė eiga
Reaktyvusis artritas dažniausiai praeina savaime, tačiau kaip ir kitos autoimuninės ligos, jis gali kartotis pasikartojus infekcijoms. Nedidelei daliai pacientų ši būklė pereina į lėtines sąnarių ligas, kurios gali sukelti nuolatinį uždegimą ar net sąnarių pažeidimus. Tokiais atvejais gali būti sunku atskirti – ar išlikęs uždegimas yra lėtinės ligos forma, ar išsivystė visiškai kita autoimuninė būklė. Svarbu reguliariai stebėti savo savijautą ir tartis su gydytoju dėl ilgalaikės pagalbos.