Rektovagininė fistulė – tai tunelinė anga, susidariusi tarp makšties ir tiesiosios žarnos. Šis defektas jungia dvi organų sistemas, todėl žarnyno turinys ir dujos gali patekti į makštį. Dydis, forma bei simptomai gali skirtis, bet dažniausiai ši būklė itin veikia moters gyvenimo kokybę. Laimei, daugeliu atvejų fistulę galima efektyviai išgydyti, dažniausiai – chirurginiu būdu.
Kas yra rektovagininė fistulė?
Tiesioji žarna – tai storosios žarnos dalis, kuri kaupia išmatas ir dujas iki susitraukiant raumenims. Ji glaudžiai susijusi su makštimi, todėl pažeidus tarp jų esantį audinį (dėl sužeidimo, uždegimo ar ligos), gali susiformuoti anga – fistulė. Pro šią angą žarnyno turinys patenka į makštį, sukeldamas įvairius nemalonius pojūčius ir sunkumus.
Rektovagininės fistulės simptomai
- Nemalonaus kvapo makšties išskyros
- Dujų ar išmatų išėjimas per makštį
- Skausmingi lytiniai santykiai
- Pilvo ar dubens srities skausmas
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar makšties
Pajutus šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją – be gydymo ši būklė gali sukelti komplikacijų.
Kodėl susiformuoja rektovagininė fistulė?
Dažniausiai fistulės atsiranda pažeidus audinius tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Šie pažeidimai gali būti staigaus, pavyzdžiui, gimdymo metu, arba ilgalaikio pobūdžio, besivystant per kelis metus. Yra daugybė priežasčių, kurios nulemia tokį pažeidimą:
- Gimdymo traumos. Sunkus gimdymas, plyšimai ar ne iki galo sugijusios epiziotomijos dažniausiai sukelia šią problemą.
- Divertikulito komplikacijos. Uždegimo ir pūlinių pažeistos storosios žarnos kišenėlės gali peraugti į fistulę, paveikti ir makšties sienelę.
- Lėtinės žarnyno uždegiminės ligos. Tokios ligos kaip Krono ar opiniu kolitu dažnai pažeidžia tiesiosios žarnos ir makšties audinius.
- Pilvo ir mažojo dubens operacijos. Kartais fistulė susiformuoja po netyčinio audinių pažeidimo arba nesėkmingo žaizdos gijimo (pavyzdžiui, po hemorojaus, prolapso šalinimo ar kitų intervencijų).
- Navikai. Vėžiai gimdos kaklelio ar žarnyno srityje, ypač pažengę, taip pat gali lemti fistulių susidarymą.
- Spindulinė terapija. Gydymas radiacija dubens srityje neretai pažeidžia audinius, kurie sunkiai gyja ir gali virsti fistule.
- Traumos lytinių santykių metu ar dėl svetimkūnių.
- Infekcijos. Kai kuriais atvejais bakterinės infekcijos, pažeidžiančios analines ar Bartolin liaukas, ilgainiui gali sukelti fistulių susidarymą.
Labai retai tokia fistulė būna įgimta; tokiu atveju ją diagnozuoja dar naujagimiui.
Pasekmės ir galimos komplikacijos
- Pūliniai ar infekcijos, kurios negydomos gali kelti pavojų gyvybei
- Pasikartojančios fistulės, net ir atlikus gydymą
- Nuolatinis makšties, išorinės lyties organų ar tiesiosios žarnos dirginimas
- Dažni šlapimo takų ar makšties uždegimai
Tokio pobūdžio sveikatos problema gali stipriai paveikti ir emocinę savijautą bei santykius. Svarbu nebijoti ieškoti pagalbos, jei pasireiškia liūdesys, nerimas ar socialinė izoliacija.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnostikos pradžioje gydytojas įvertina simptomus, išklausinėja ligos istoriją ir atlieka apžiūrą. Paprastai rekomenduojami papildomi tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti fistulės vietą, dydį ir priežastį:
- Endoskopiniai tyrimai – kolposkopija ar proktosigmoidoskopija, leidžiantys vizualizuoti progresą
- Tyrimas su nejautra – detalesniam fistulės įvertinimui
- Laboratoriniai tyrimai, kaip kraujo ar šlapimo analizės, infekcijoms nustatyti
- Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, dubens srities magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija
- Biopsija, jeigu įtariama, kad fistulės priežastis gali būti navikas
Gydymo galimybės
Rektovagininės fistulės gydymas priklauso nuo jos priežasties, dydžio ir gretutinių ligų. Gydymo planas sudaromas individualiai, bendradarbiaujant su gydytojų komanda.
- Mažesnės fistulės nuo uždegimo ar infekcijos gali būti gydomos medikamentais: antibiotikais, vaistais nuo žarnyno uždegimo, skaidulų papildais, žaizdų priežiūra bei nekrozinių audinių šalinimu.
- Didesnės ar sudėtingesnės fistulės dažniausiai operuojamos. Gali būti naudojami nuosavi ar dirbtiniai audiniai pažeistos vietos atstatymui. Chirurginis būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, prieš procedūrą ji detaliai paaiškinama.
- Kai kuriais atvejais, ypač esant didelėms fistulėms, prireikia laikinos kolostomos – išmatų nukreipimo per pilvo sieną, kad būtų sudarytos sąlygos gijimui. Vėliau atliekama kolostomos uždarymo operacija.
Atsigavimas po gydymo
Po operacijos dažniausiai prie kasdienės veiklos įmanoma grįžti per 1–2 savaites, tačiau visiškas fistulės sugijimas gali užtrukti kelis mėnesius. Sveikimo trukmė priklauso nuo fistulės dydžio ir atliktos operacijos sudėtingumo.
Kai reikia kreiptis į gydytoją
Po gydymo ar chirurginės intervencijos būtini tolesni vizitai pas gydytoją, siekiant užtikrinti sklandų gijimą. Pravartu informuoti medikus, jei simptomai sustiprėjo ar atsirado naujų požymių.
- Ką svarbu žinoti apie galimas operacijos rizikas?
- Kaip savarankiškai prižiūrėti gijimą namuose?
- Ką daryti, kad daugiau tokių fistulių neatsirastų?
- Ar yra rizika kitų makšties fistulių susidarymui?
Prognozė ir gyvenimas su šia liga
Ligos eiga ir gydymo sėkmė priklauso nuo fistulės dydžio, sudėtingumo, pirminės priežasties, bendros sveikatos bei pasirinkto gydymo metodo. Paprastesnes fistules dažniausiai pavyksta išgydyti be komplikacijų, tačiau sudėtingoms arba pasikartojančioms problemoms gali prireikti kelių operacijų. Gydytojas padės suprasti individualias galimybes ir numatyti gydymo eigą.