Sunkus ūminis kvėpavimo sindromas, geriau žinomas kaip SARS, yra virusinė liga, kuri pirmą kartą pasireiškė 2002 metais ir per trumpą laiką apėmė keliasdešimt šalių. Ši infekcija daugeliui žmonių sukėlė stiprią karštinę, galvos skausmus ir kitus gripo primenančius požymius, tačiau kai kuriems ji progresavo iki pavojingų komplikacijų.
Kas buvo SARS?
SARS arba sunkus ūminis kvėpavimo sindromas pasižymėjo staigiu simptomų atsiradimu ir plitimu tarp žmonių. Liga paveikė daugiau nei 8 000 asmenų 29 pasaulio šalyse 2002–2003 metais. Nors dauguma pacientų patyrė lengvus simptomus, maždaug 10–20 % jų išsivystė sunkios būklės. Po kelių metų buvo aptikta nedidelė protrūkio bangelė, kuri buvo greitai suvaldyta. Nuo to laiko naujų atvejų nefiksuota.
SARS simptomai
SARS dažniausiai prasidėdavo simptomais, primenančiais gripą. Pagrindiniai jų buvo: stipri, užsitęsusi karštinė, kūno šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, sausas kosulys ir dusulys. Kai kuriems žmonėms pasireikšdavo ir gerklės perštėjimas, viduriavimas. Vieniems pacientams būdinga tik karščiavimas ir nuovargis, tačiau kitų sveikata staiga blogėdavo – dažniausiai praėjus kelioms dienoms nuo pirmųjų požymių, atsirasdavo kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Kaip plinta SARS?
Pagrindinis infekcijos perdavimo kelias buvo kvėpavimo takuose susidarančių lašelių sklidimas, kai sergantis asmuo čiaudi arba kosėja. Ligos užkratas galėjo patekti ir per užterštus paviršius – viruso nešiotojui palietus paviršių ar jį apčiaudėjus, susidarydavo rizika užsikrėsti taip pat per rankas, jei po kontakto jų nenuplaudavo.
SARS sukėlėjas
Už ligą buvo atsakingas specifinis koronavirusas – SARS-CoV-1, kuris, kaip ir kiti virusai, dauginasi naudodamasis žmogaus ląstelėmis. Šis mechanizmas sukelia ligos simptomus ir gali sukelti organų funkcijos sutrikimus.
Kaip pasireiškė SARS eiga?
Ligos sunkumas labai įvairavo: kai kurie žmonės išsikapstydavo su paprastais simptomais, primenančiais peršalimą, o kitiems reikėjo intensyvios pagalbos dėl rimtų sveikatos problemų. Pačios sunkiausios komplikacijos buvo plaučių uždegimas (pneumonija), kvėpavimo nepakankamumas ar sumažėjęs deguonies kiekis organizme. Sunkiems atvejams neretai prireikdavo prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparatų. Lengvais atvejais pakakdavo vartoti karščiavimą ir skausmus mažinančius vaistus, kaip gydoma įprastesnių virusinių infekcijų atvejais.
SARS gydymas
Specifinių vaistų nuo SARS nebuvo sukurta. Ligos gydymas daugiausia buvo simptominis – siekta palengvinti simptomus ir, esant sunkiai formai, palaikyti kvėpavimo funkcijas. Kaip ir daugelio virusinių infekcijų atveju, antivirusinių vaistų, veiksmingai naikinančių SARS-CoV-1, nebuvo.
Kaip SARS buvo suvaldytas?
Greitas visuomenės sveikatos specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimas leido aptikti virusą ir sukurti veiksmingus diagnostinius metodus. Kadangi SARS dažniausiai daugiausiai plito jau pasireiškus simptomams, buvo įmanoma nustatyti sergančius žmones, juos izoliuoti ir taip sumažinti naujų infekcijų tikimybę.
Kiek žmonių neteko gyvybės dėl SARS?
2003 m. epidemijos pabaigoje SARS pareikalavo 916 gyvybių visame pasaulyje. Vėlesnės ribotos apimties protrūkio metu 2004 m. mirė dar vienas žmogus.
Ar SARS ir COVID-19 yra tas pats?
Nors abiejų susirgimų pavadinimai panašūs, tai skirtingos ligos, kurias sukelia skirtingi koronavirusai (SARS-CoV-1 ir SARS-CoV-2). Abu virusai infekuoja kvėpavimo takus, tačiau COVID-19 užkrečiamumas ir plitimo būdas skiriasi – ši liga lengviau perduodama ir dažniau išplinta dar neatsiradus simptomams, kai tuo tarpu SARS atveju didžiausias užkrečiamumas būdavo jau pasireiškus požymiams.
Kaip galima apsisaugoti nuo virusų, tokių kaip SARS?
- Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas muilu ir vandeniu.
- Būkite namuose, jei jaučiate ligos požymius, ir venkite kontaktų su kitais.
- Sirgdami arba jei įtariate, kad galėjote susirgti, dėvėkite kaukę, kai tenka būti tarp žmonių.
- Kai čiaudite ar kosėjate, prisidenkite burną ir nosį sulenkta alkūne, ne delnu.
2004 metais, įgyvendinus šias prevencines priemones, SARS viruso plitimas buvo visiškai užkardytas. Nors protrūkis plačiai išgąsdino visuomenę, tarptautinis bendradarbiavimas leido greitai pažaboti infekcijos plitimą ir nuo to laiko naujų atvejų nefiksuota.
