Kapšelinė limfedema – tai būklė, kai kapšelio minkštuosiuose audiniuose prisikaupia limfos skysčio, dėl ko oda ir audiniai smarkiai paburksta. Sunkesniais atvejais šis patinimas gali išplisti ir į aplinkines sritis, tokias kaip varpa. Kapšelis yra odos maišelis po varpa, kuriame įprastai laikosi sėklidės.

Kas sukelia kapšelio limfedemą

Pagrindinė limfedemos priežastis yra limfagyslių sistemos sutrikimas. Limfinė sistema – tai dalis mūsų imuninės sistemos, padedanti pašalinti iš organizmo atliekas ir reguliuoti skysčių pusiausvyrą. Jei dėl kliūčių ar pažeidimų limfagyslės nebegali nutekėti limfos, ši pradeda kauptis audiniuose. Tokie pažeidimai dažnai kyla po vėžio gydymo ar operacijų, parazitinių infekcijų (pvz., filariozės), rečiau – dėl įgimtų šlapimo sistemos defektų.

Kartais kapšelinė limfedema nustatoma ir be aiškios priežasties. Nors ši liga yra reta, tikslaus jos paplitimo dažnis nėra žinomas.

Kaip veikia limfinė sistema

Limfinė sistema sudaryta iš daugybės komponentų:

Susiję įrašai

Limfa – skaidrus skystis, kuriame gausu baltųjų kraujo kūnelių, ypač limfocitų. Ji padeda šalinti iš audinių bakterijas, baltymus ir atliekas.
Limfagyslės – plonos kraujagyslės, kuriomis limfa teka per visą kūną.
Limfmazgiai – limfinio audinio „filtrai“, kurie saugo mūsų organizmą ir stengiasi pašalinti į organizmą patekusį svetimkūnį. Kirkšnyse įprastai yra apie dešimt limfmazgių.

Kapšelinės limfedemos simptomai

Ryškiausias simptomas – vis didėjantis kapšelio patinimas. Jis gali išaugti iki kelių kartų ir išsiplėsti net iki greipfruto, krepšinio dydžio ar dar didesnis. Tokiais atvejais minima milžiniška kapšelio limfedema.

Pradžioje patinusi oda būna minkšta, vėliau dėl lėtinio proceso sukietėja, susidaro fibrozė.
Atsiranda nuolatinis skausmas paveiktose vietose.
Padidėja infekcijų pasikartojimo rizika.
Kai kuriais atvejais pasidaro sunku vaikščioti ar visiškai neįmanoma judėti dėl apimties.
Gali iškilti šlapinimosi sunkumų.
Dažnai vargina lytinės funkcijos sutrikimai.
Stiprus patinimas gali lemti užslėptos varpos efektą, kai kapšelio audiniai „palaidoja“ varpą ir ji tampa vos matoma ar visai nepastebima.

Kas turi didesnę riziką susirgti

Didžiausia rizika išsivystyti šiai būklei kyla tiems, kurie yra persirgę ar gydyti dėl vėžio (ypač po radioterapijos ar operacijų) arba turi didelį kūno masės indeksą (daugiau nei 30, t. y. serga nutukimu). Kitose pasaulio vietose dažnesnė priežastis yra parazitinė infekcija, vadinama filarioze, kuri plinta per uodų įkandimus.

Galimos komplikacijos

Nuolat pasikartojantis odos ir poodžio uždegimas (celiulitas), dėl kurio oda suglemba, tampa mažiau elastinga.
Drambliagystė (elefantiazė), kai oda smarkiai pastorėja, sukietėja, tampa grubios struktūros.
Erysipelis – paviršinis odos uždegimas, kuriam būdinga greita pradžia, karščiavimas, odos paraudimas ar patamsėjimas ir stipri edema.
Išgijimo procesas dažnai būna užsitęsęs, žaizdos lytiniuose organuose gyja lėčiau.
Psichologiniai sunkumai, įskaitant žemą savivertę, nerimą ar depresiją – limfedema paveikia išvaizdą ir kasdienį gyvenimą, todėl gali stipriai paveikti emocinę savijautą.

Kaip nustatoma kapšelinė limfedema

Diagnozuojant kapšelio limfedemą, gydytojas pradeda apžiūra ir paciento ligos istorijos analize. Dažniausiai skiriami ir papildomi tyrimai, siekiant patikslinti diagnozę bei nustatyti limfos nutekėjimo kliūtis. Gali būti atliekami šie tyrimai:

Limfoskintigrafija – įšvirkščiama nedidelis kiekis radioaktyviosios medžiagos ir stebima, kaip ji sklinda limfinėje sistemoje. Dėl blokados radioaktyvioji medžiaga sustoja, nustatomas pažeidimo plotas.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsamiai įvertina minkštuosius genitalijų audinius bei leidžia matyti limfagyslės blokadas.
Kompiuterinė tomografija (KT) – sudaro nuodugnius lytinės srities vaizdus, padeda nustatyti limfagyslių sutrikimus.

Gydymo galimybės ir eiga

Šiuo metu visiškai išgydyti kapšelinės limfedemos negalima, tačiau taikant gydymą galima sumažinti simptomus ir pristabdyti ligos progresavimą.

Pradiniuose ar lengvesniais atvejais pagrindinis gydymo būdas yra sudėtinė dekongestinė terapija. Ji apima keletą etapų:

Kruopšti kapšelio odos priežiūra naudojant antibakterinį muilą, šiltą vandenį ir specialias valymo priemones.
Rankinis limfos šalinimas – specialiai apmokytas specialistas švelniai masažuoja audinius, kad limfa būtų nukreipta į sveikus limfmazgius.
Kompresinių drabužių naudojimas – šios priemonės palaipsniui nukreipia limfos judėjimą ir sumažina skysčio kaupimąsi.
Asmeninė pratimų programa limfai aktyvinti – ją padeda sudaryti limfedemos terapijos specialistas.

Jei dekongestinė terapija neveiksminga arba ligos eiga sunki, gali būti taikoma chirurginė operacija – pašalinami ligos pažeisti audiniai bei atlikta odos plastika. Dažniausiai šis gydymas apima:

Visapusišką nejautrą.
Šlaplės kateterizaciją lytinių organų apsaugai ir pozicionavimui operacijos metu.
Atitinkamų audinių pašalinimą, jei reikia – riebalsių nusiurbimą arba specialias odos ir riebalinio sluoksnio šalinimo operacijas.
Sveikos odos persodinimą, dažniausiai iš šlaunų srities.

Pooperacinės rizikos ir atsigavimas

Didžioji dalis pacientų po operacijos pasijunta geriau, tačiau gali pasitaikyti komplikacijų – patinimas, skausmas, sumažėjęs jautrumas kapšelyje ar varpos srityje, prastai prigijusi oda.

Kiek laiko užtruks atsistatymas, priklauso nuo ligos sunkumo ir pasirinkto gydymo metodo. Po dekongestinės terapijos patinimas sumažėja per 1–2 savaites, po operacijos atsigavimas dažniausiai trunka apie 6 savaites. Gydytojas visada suteiks individualias rekomendacijas dėl sveikimo.

Ką galite daryti asmeniškai

Laikykitės tinkamų mitybos įpročių: daugiau vaisių, daržovių, liesų baltymų ir pilno grūdo produktų. Tai padeda palaikyti normalią limfinės sistemos funkciją.
Venkite perteklinio druskos vartojimo, nes druska skatina skysčių kaupimąsi.
Reguliariai gerkite vandenį – rekomenduojama apie 2 litrus per dieną. Tai gali padėti pagerinti limfos srautą.
Bendraukite su artimais žmonėmis ir išsakykite savo jausmus, jei jaučiate psichologinius sunkumus dėl lėtinės ligos. Jei reikia, kreipkitės į gydytoją, jis gali rekomenduoti psichologo ar paramos grupės pagalbą.
Stenkitės saugoti odą ir palaikyti jos higieną, išvengiant infekcijų.

Kaip apsisaugoti nuo ligos progresavimo

Kuo anksčiau pastebėjus pirmuosius simptomus, praneškite gydytojui – kuo greičiau pradėjus gydymą, tuo geresni rezultatai.
Rūpinkitės odos švara ir ją drėkinkite, nes kaupiasi skystis ir kyla infekcijų rizika.
Saugokite limfos nutekėjimą: venkite spaudimo dubens apatinėje dalyje, dėvėkite laisvus drabužius, nespauskite kapšelio elastiniais tvarsčiais.
Nevartokite karštų vonių ar ilgai nebūkite pirtyje – intensyvus karštis didina limfos užsistovėjimo riziką.
Fizinis aktyvumas padeda limfos judėjimui, tačiau fizinio krūvio planą suderinkite su limfedemos specialistu.
Siekiant sumažinti papildomas rizikas, rekomenduojama palaikyti sveiką kūno svorį.

Ligos eiga ir gyvenimo kokybė

Kapšelinė limfedema yra lėtinė būklė, kurios sukelto limfinės sistemos pažeidimo šiuolaikinė medicina atkurti negali. Vis dėlto, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda kontroliuoti simptomus, mažinti patinimą ir užtikrinti didesnę gyvenimo kokybę. Geriausių rezultatų pasiekiama glaudžiai bendradarbiaujant su gydytoju ir laiku reaguojant į ligos simptomus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei pastebite kapšelio ar aplinkinių audinių patinimą, ypač jei neseniai buvote gydytas dėl vėžio, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju. Negydoma limfedema progresuoja ir didina komplikacijų, tokių kaip infekcijos ar sunkūs audinių pokyčiai, riziką.

Karščiavimas virš 38 laipsnių Celsijaus, didėjantis skausmas, paveiktos vietos paraudimas, karštis ar matomi pakitimai odoje – tai požymiai, kad būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Nuolatinis dėmesys simptomams ir bendradarbiavimas su sveikatos specialistais padės užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams ir pagerins bendrą savijautą.