Seksualiai plintančios infekcijos, dar vadinamos lytiškai plintančiomis ligomis, – tai infekcijos ar ligos, perduodamos lytinio kontakto metu. Jas galima užsikrėsti bet kokio tipo lytinių santykių metu – nepriklausomai nuo to, ar įtrauktas burnos, tiesiosios žarnos, makšties ar varpos kontaktas. STI (sutrumpinimas iš anglų k.) reiškia seksualiai plintančią infekciją, o STD dažnai vartojamas kaip sinonimas, tačiau STI yra tiksliausias apibūdinimas.
Lytiniu keliu plintančių infekcijų rūšys
Yra daug skirtingų seksualiai plintančių infekcijų, iš kurių dažniausiai pasitaiko šios:
- Chlamidiozė
- Lytinių organų pūslelinė
- Lytinių organų karpos
- Gonorėja
- B hepatitas
- ŽIV infekcija/AIDS
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Gaktos utėlėtis
- Sifilis
- Trichomoniazė
- Makšties uždegimas
Kaip dažnai pasitaiko?
Seksualiai plintančios infekcijos – labai dažnos visame pasaulyje. Kasmet užregistruojama šimtai milijonų naujų atvejų. Ypač dažnai jos nustatomos jauniems žmonėms – paaugliams ir suaugusiems nuo 15 iki 24 metų amžiaus. Remiantis pasauliniais duomenimis, daugeliu atvejų žmonės ne iškart pastebi ar supranta, kad yra užsikrėtę, nes ne visos infekcijos pasireiškia aiškiais simptomais.
Seksualiai plintančių infekcijų simptomai
STI požymiai priklauso nuo konkretios infekcijos ir kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Kai kurios infekcijos gali visiškai nesukelti simptomų, tačiau būdingi požymiai gali būti šie:
- Opelės, žaizdelės ar karpos aplink lytinius organus, burną ar išangę
- Niežulys ar patinimas lytinių organų srityje
- Išskyros iš varpos
- Neįprastos makšties išskyros (kiekis, spalva, nemalonus kvapas ar sukeliantis diskomfortą)
- Kraujavimas iš makšties tarp menstruacijų
- Skausmas lytinių santykių metu
- Skausmingas arba dažnas šlapinimasis
Kai kurios infekcijos gali pasireikšti bendrais organizmo simptomais:
- Odos bėrimas
- Kūno svorio kritimas
- Viduriavimas
- Naktinis prakaitavimas
- Bendras silpnumas, skausmai, karščiavimas ar šaltkrėtis
- Odos ir akių baltymų pageltimas
Kaip plinta šios infekcijos?
STI sukelia įvairūs virusai, bakterijos ar parazitai, kurie patenka į organizmą lytinių santykių metu. Užsikrėsti galima per tiesioginį kontaktą su infekuotais organizmo skysčiais – krauju, šlapimu, sperma, seilėmis ar kitomis gleivėmis lytinių, oralinių ar analinių santykių metu. Kai kurie infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, sifilio bakterijos, gali būti perduoti ir nėštumo metu, kai motina užsikrečia ir virusas ar bakterija perduodama vaisiui.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos yra labai užkrečiamos. Dažniausiai jos plinta tiesiogiai seksualinio akto metu, liečiant partnerio lytinius organus ar gleivinę. Yra infekcijų, kuriomis galima užsikrėsti ir dalijantis adatėlėmis, pvz., per nelegalius tatuiruočių ar auskarų darymo įrankius ar naudojant intraveninius narkotikus.
Kas gali padidinti riziką užsikrėsti?
Kiekvienas, turintis lytinį gyvenimą, gali užsikrėsti STI. Rizika sustiprėja šiais atvejais:
- Nenaudojamos apsaugos priemonės lytinių santykių metu
- Dažnai keičiami lytiniai partneriai
- Adatų ar kitų asmeninių higienos priemonių dalijimasis
- Nelegalūs auskarų ar tatuiruočių darymo įrankiai
- Vengimas atvirai diskutuoti apie infekcijas dėl gėdos ar stigmatizacijos
Kad sumažintumėte riziką, labai svarbu kalbėtis su partneriu apie tyrimų rezultatus, gydymą ir reguliariai tikrintis.
Kokios yra komplikacijos?
Nesigydant lytiniu keliu plintančios infekcijos gali sukelti sunkių, ilgalaikių pasekmių:
- ŽIV infekcija gali progresuoti į AIDS
- Sifilis gali pažeisti vidaus organus, nervų sistemą arba būti perduotas nėštumo metu
- Infekcija gali būti perduodama partneriams
Moterims dažniausios komplikacijos yra gimdos ir kiaušidžių uždegimas, persileidimo ar negimdinio nėštumo rizika, nevaisingumas ar lėtinis dubens skausmas. Vyrų sveikatai taip pat gresia šlaplės ar prostatos uždegimas, sėklidžių skausmas, nevaisingumas.
Kaip diagnozuojamos lytiniu keliu plintančios infekcijos?
Norint nustatyti STI, reikalinga apžiūra ir specialūs tyrimai. Gydytojas paprastai pasidomi simptomais, jūsų ligų ir seksualiniu gyvenimu, todėl svarbu atsakyti atvirai. Po teigiamo tyrimo rekomenduojama apie tai informuoti lytinius partnerius – tai leidžia jiems taip pat išsitirti ir užkerta kelią infekcijos plitimui. Diagnostikai gali būti atliekami:
- Šlapimo tyrimas
- Savęs arba gleivinės nuograndos mėginys
- Kraujas tyrimai
- Mėginiai iš žaizdelių ar išskyrų
- Makšties, šlaplės, gimdos kaklelio ar burnos mėginiai
Tyrimai dažniausiai neskausmingi. Atliekant kraujo tyrimą galite jausti trumpą dūrį, o nuograndos mėginys gali būti šiek tiek nemalonus.
Kaip dažnai reikia tirtis?
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tirtis dėl STI bent kartą per metus, net jei nesijaučiate blogai. Jei turite kelis partnerius ar keičiate partnerius, tyrimus galima atlikti dažniau – kas tris ar šešis mėnesius. Kiekvienam prieš pradedant naujus lytinius santykius pravartu pasirūpinti tyrimais tiek sau, tiek partneriui.
Gydymas ir valdymas
STI gydymo tikslas – išgydyti infekciją (jei tai įmanoma), sumažinti simptomus, užkirsti kelią infekcijos plitimui bei užtikrinti jūsų gerą savijautą. Dažniausiai taikomi:
- Antibiotikai (bakterinėms infekcijoms)
- Antivirusiniai vaistai (virusinių infekcijų valdymui)
Vaistus galima vartoti tabletėmis arba per injekcijas. Net jei simptomai greitai išnyksta, labai svarbu baigti visą paskirtą vaistų kursą. Taip išvengsite komplikacijų ir sumažinsite pakartotinio užsikrėtimo ar infekcijos plitimo tikimybę.
Kada naudinga HPV vakcina?
Žmogaus papilomos virusas yra dažniausias virusinis STI. Apie šį virusą svarbu žinoti, nes tam tikros jo atmainos sukelia lytinių organų karpas ar net gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. HPV vakcinacija patariama vaikams nuo 11–12 metų, kad ji būtų veiksmingiausia dar iki pradedant lytinį gyvenimą, tačiau skiepytis galima ir iki 26 metų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama iki 45 metų. Apie galimybę vakcinuotis vertėtų pasitarti su gydytoju.
Kokia yra greitojo partnerio gydymo nauda?
Gydytojas gali išrašyti vaistų receptą ir jūsų partneriui netgi be apžiūros, jei jūs sergate chlamidioze ar gonorėja. Šis metodas vadinamas pagreitintu partnerio gydymu ir padeda greitai nutraukti infekcijos plitimą, sumažina pakartotinio užsikrėtimo tikimybę.
Kiek laiko po gydymo pagerėja?
Pradėjus vartoti gydytojo paskirtus vaistus, pagerėjimas paprastai jaučiamas per kelias dienas. Net jei simptomai praeina anksčiau, būtina baigti visą paskirtą kursą. Vaistais nesidalinkite su kitais, nes jie tinkami tik individualiai situacijai.
Kaip apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų?
Pilnas susilaikymas nuo lytinių santykių – vienintelis šimtu procentų apsaugantis būdas. Tačiau jei esate aktyvūs, saugotis padeda:
- Naudoti prezervatyvus kiekvieno lytinio akto metu
- Atsakingai rinktis lytinius partnerius
- Neužsiimti lytiniais santykiais, jei abejojate partnerio sveikata
- Reguliariai tikrintis dėl infekcijų ir skatinti tai daryti savo partnerį
- Nevartoti alkoholio ar narkotikų prieš lytinius santykius, nes jie sumažina budrumą ir rizikos suvokimą
- Gauti reikiamus skiepus, pvz., nuo HPV
Jei jaučiate kokius nors simptomus, nevykdykite lytinių santykių, kol nesulauksite gydymo ir gydytojo leidimo vėl sugrįžti prie artimų santykių. Gydantis labai svarbu informuoti partnerį(-ius), kad jie galėtų pasitikrinti ir gydytis, jei reikia.
Kas laukia, jei užsikrėsite STI?
Dauguma STI praeina po tinkamo gydymo – tačiau kai kurios, pavyzdžiui, ŽIV infekcija, reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros. Net jei infekciją pavyko išgydyti, užsikrėsti ja iš naujo – įmanoma. Diagnozė dažnai sukelia daugybę emocijų: nuo gėdos iki nerimo ar liūdesio, tačiau svarbu žinoti, kad tokią patirtį išgyvena daugybė žmonių. Jei emocijos trukdo pasirūpinti savimi, verta kreiptis pagalbos į artimuosius ar psichologą.
Nėščiosioms, gavus STI diagnozę, būtina iškart susisiekti su gydytoju – jis pasirūpins tinkamų gydymo būdų pasirinkimu, kad apsaugotų motiną ir kūdikį.
Kaip tinkamai rūpintis savimi, jei turite STI?
- Vartokite visus paskirtus vaistus tiksliai pagal gydytojo nurodymus
- Sekso metu naudokite prezervatyvus ir laikykitės visų gydytojo rekomendacijų
- Nevykdykite lytinių santykių tol, kol gydytojas nepatvirtino, kad galite tai daryti saugiai
- Informuokite partnerius apie infekcijos diagnozę, kad jie taip pat galėtų būti ištirti ar gydomi
- Dėl burnos lytinių santykių naudokite dantų uždangalus
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kokius STI simptomus pas save ar savo partnerį. Taip pat svarbu profilaktiškai tikrintis – ypač, jei turite daugiau nei vieną lytinį partnerį.
Renkantis lytinį partnerį, verta užduoti šiuos klausimus:
- Ar šiuo metu sergi kokia nors lytine infekcija?
- Kada paskutinį kartą daryta STI patikra?
- Ar gydaisi dėl kokios nors STI?
- Ar santykių metu visada naudoji apsaugos priemones?
Tik sąmoningas ir atviras požiūris padės užtikrinti abiejų partnerių saugumą ir sveikatą.
