Odos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių ligų, kai odos ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Paprastai senosios ląstelės miršta, o naujos užima jų vietą, tačiau šis natūralus procesas gali sutrikti dėl ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Taip pažeidžiamas odos DNR ir gali pradėti formuotis nenormalios, greitai augančios ląstelės. Tokios ląstelės gali būti gerybinės (nekenksmingos ir neišplitusios), tačiau kartais tampa piktybinės, galinčios plisti po organizmą ir pažeisti kitas struktūras.
Kokie būna odos vėžio tipai
Yra keli pagrindiniai odos vėžio tipai. Dažniausiai pasitaiko:
- Bazalinių ląstelių karcinoma – vystosi iš bazinių odos ląstelių, esančių apatinėje epidermio dalyje.
- Plokščialąstelinė karcinoma – atsiranda iš paviršinio odos sluoksnio plokščialąstelių.
- Melanoma – formuojasi iš melanocitų, kurie gamina pigmentą melaniną ir saugo odą nuo žalingų UV spindulių. Šis tipas laikomas pavojingiausiu, nes greitai išplinta į kitus organus.
Taip pat egzistuoja retesnės formos, tokios kaip Kaposi sarkoma, Merkel ląstelių karcinoma, riebalinių liaukų karcinoma ar dermatofibrosarkoma protruberans.
Kaip dažnai nustatomas odos vėžys
Odos vėžys yra dažniausiai diagnozuojama onkologinė liga. Skaičiuojama, kad bent vieną kartą gyvenime ši liga nustatoma apie vienam iš penkių žmonių.
Odos vėžio simptomai
Pagrindinis požymis – pokyčiai odoje. Dažniausiai pastebimi šie simptomai:
- Nauja apgamo atsiradimas, esamo apgamo pokyčiai (dydžio, formos, spalvos) arba kraujavimas iš apgamo.
- Blyški, vaškinė ar perlinė išauga, dažniausiai ant veido, ausų ar kaklo.
- Rausvos, rudos ar rausvai rožinės spalvos plokštelė, guzas ar odos plotelis.
- Randą primenančios odos sritys.
- Žaizdos, kurios ilgai negyja, kartojasi ar dažnai ima kraujuoti.
- Nuožulni, šiurkšti, pleiskanota dėmė, galinti niežėti ar kraujuoti.
Kaip atskirti pavojingus apgamus: ABCDE taisyklė
- Asimetrija – netaisyklinga forma.
- Kraštai – nelygūs ar „išplaukę“ apgamo kraštai.
- Spalva – daugiau nei viena spalva viename apgamo plotelyje.
- Diametras – didesnis nei 6 mm (virš pieštuko trintuko dydžio).
- Pokytis – dydžio, formos ar spalvos keitimasis.
Pastebėjus bet kokius odos ar apgamų pokyčius, verta kreiptis pas gydytoją ar dermatologą, kuris įvertins ir prireikus paskirs papildomus tyrimus.
Rizikos veiksniai
Nors odos vėžys gali išsivystyti bet kam, kai kurios grupės rizikuoja labiau. Iki 50 metų ši liga dažniau nustatoma moterims, o vėliau – vyrams. Dažniau serga šviesiaodžiai žmonės. Tamsesnę odą turintiems asmenims vėžys neretai diagnozuojamas vėlai, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.
Didžiausia rizika yra:
- Ilgai ar dažnai būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
- Lengvai ar dažnai nudegti saulėje.
- Gyventi vietovėse, kur klimatas saulėtas arba aukšta vietovės altitudė.
- Naudoti soliariumus.
- Turėti šviesias akis, šviesius arba raudonus plaukus, šviesią ar strazdanotą odą.
- Turėti daug ar nelygių apgamų.
- Sirgti aktinine keratoze (ikivėžiniai grublėti, rausvai rudi odos ploteliai).
- Turėti šeimos istorijoje odos vėžio atvejų.
- Būti po organų transplantacijos operacijos.
- Vartoti imunitetą silpninančius vaistus.
- Gydytis UV šviesos terapija dėl odos ligų.
Kaip vyksta diagnostika
Diagnozės nustatymo procesas prasideda nuo išsamios odos apžiūros, gydytojas gali pasidomėti ar pastebėjote naujų pokyčių ar naujų išaugų. Atidžiai tikrinami visi odos plotai: ne tik veidas, bet ir galvos oda, delnai, pėdų padus, tarpupirščiai, lytinių organų ir sėdmenų sritis.
Įtarus odos vėžį, dažniausiai atliekama biopsija – paimamas pažeisto audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje. Tikslus vėžio tipas ir būdai, kaip jį gydyti, priklauso nuo biopsijos atsakymo.
Odos vėžio stadijos
Vėžio stadijos apibūdina, kiek vėžys yra išplitęs organizme. Dažna sistema: nuo 0 iki IV stadijos. Kuo aukštesnė stadija, tuo išplitimas didesnis, ir gydymas sudėtingesnis. Melanomos ir kitų tipų odos vėžio stadijavimas šiek tiek skiriasi.
- 0 stadija: Vėžys – tik paviršiniame odos sluoksnyje.
- I stadija: Nemažas pavojus, bet plitimo nėra – dažniausiai išgydoma chirurgiškai.
- II stadija: Yra grėsmė, kad gali atsinaujinti, bet nėra plitimo.
- III stadija: Vėžys išplitęs į limfmazgius ar šalia esančią odą.
- IV stadija: Liga plinta į tolimus organus (plaučius, kepenis, smegenis ir kt.).
Kaip gydomas odos vėžys
Daugeliu atvejų ankstyvose stadijose liga gali būti sėkmingai išgydyta, kai pažeistą audinį pašalina atliekant biopsiją ar mažesnę operaciją. Tačiau esant didesniam ar labiau išplitusiam vėžiui taikomi įvairūs gydymo metodai, kartais jie derinami.
- Krioterapija: Pažeistas audinys užšaldomas skystu azotu. Ląstelės žūsta ir vėliau pasišalina.
- Išpjovimo operacija: Chirurgiškai pašalinamas auglys ir dalis sveikos odos aplink jį.
- Mohso operacija: Pašalinama tik vėžio pažeista sritis, išsaugant kuo daugiau sveikos odos. Dažnai naudojama, kai auglys yra jautriose, matomose vietose – pvz., ant veido, lūpų, ausų.
- Kiuretavimas ir elektrokoaguliacija: Specialiu instrumentu pašalinamas darinys, vėliau likusios vėžinės ląstelės sunaikinamos elektros srove.
- Chemoterapija: Gydymas vaistais, kurie gali būti tepami ant odos, geriami ar leidžiami į veną, ypač jei vėžys išplitęs.
- Imunoterapija: Vaistai, kurie „padeda“ imunitetui atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
- Spindulinė terapija: Radiacija naudojama vėžinėms ląstelėms sunaikinti arba jų dauginimuisi stabdyti.
- Fotodinaminė terapija: Oda padengiama specialiu vaistu, kuris aktyvuojamas tam tikra šviesos rūšimi – tuomet sunaikinamos ikivėžinės ar vėžinės ląstelės.
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas.
- Patinimas ir skausmas.
- Randenų susidarymas.
- Nervų pažeidimai, galintys lemti pojūčių praradimą.
- Odos infekcija.
- Pakartotinis vėžio atsinaujinimas toje pačioje vietoje.
Prevencija: ką daryti, kad išvengtumėte odos vėžio
Daugeliu atvejų galima gerokai sumažinti riziką tinkamai saugant odą nuo saulės.
- Rinkitės apsauginį kremą su SPF 30 ar didesniu. Filtras turi saugoti nuo abiejų UV-A ir UV-B spindulių. Tepti kremą reikia bent 30 min. prieš einant į lauką ir atsinaujinti reguliariai.
- Dėvėkite plačiabryles skrybėles, ilgas rankoves ir kelnes – rinkitės drabužius su UV apsaugos žyma.
- Naudokite saulės akinius, saugančius akį nuo UVA ir UVB bei lūpų balzamą su apsauga.
- Venkite buvimo saulėje tarp 10 ir 16 valandos.
- Atsisakykite soliariumų – geriau naudokite savaiminio įdegio priemones.
- Patikrinkite, ar Jūsų vartojami vaistai nepadidina odos jautrumo saulės šviesai.
- Nuolat stebėkite odos pokyčius – taip pat galvos odą, delnus, tarpupirščius, lytinių organų sritį, sėdmenų plotą. Naudokite veidrodį ar fotografuokite odą, kad pastebėtumėte nuokrypius.
- Bent kartą per metus profilaktiškai apsilankykite pas dermatologą.
Prognozė ir gyvenimo kokybė susirgus
Anksti nustačius ir tinkamai pradėjus gydyti, beveik visi odos vėžio atvejai visiškai išgydomi. Kuo anksčiau vėžys pašalinamas, tuo geresnė ilgalaikė prognozė. Svarbu atlikti reguliarias dermatologo patikras ir laiku reaguoti į bet kokius pokyčius. Dažniausiai nuo melanomos miršta išplitusios formos atveju. Jei liga diagnozuota, kai dar nėra išplitusi į limfmazgius, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 99 %. Jei išplitusi į artimus limfmazgius – išgyvenamumas apie 66 %, o išplitus į tolimus organus – apie 27 %.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
- Pasterbėjus naujų odos darinių ar esamų apgamų, dėmių, išaugų dydžio, formos, spalvos pokyčių.
- Atsiradus naujam dariniui ar žaizdai, kuri ilgai negyja.
- Pastebėjus vietas odoje, kurios skiriasi nuo kitų ar sukelia nemalonių pojūčių, kraujuoja, niežti.
Gydytojas apžiūrės, jei reikia atliks biopsiją, nustatys diagnozę ir sudarys gydymo planą. Net jei nėra akivaizdžių ligos požymių, rekomenduojama bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas dermatologą.
Dažnesni klausimai apie odos vėžį
Kaip paviršinis odos vėžys gali tapti pavojingas gyvybei?
Nors daugelis mano, kad odos vėžys apsiriboja tik paviršiumi, jei jis laiku nepastebimas, vėžinės ląstelės gali išplisti gilyn ir pasiekti kitus organus. Kartais jos per kraują ar limfą nukeliauja į tolimas kūno vietas, susiformuoja nauji dariniai. Šis plitimas vadinamas metastazėmis. Net jei vėžys išplito, jo tipas išlieka toks, koks buvo pradžioje – pvz., melanoma plaučiuose vis dar laikoma melanoma. Todėl labai svarbu laiku pastebėti ligą ir ją gydyti.
Kodėl žmonėms su tamsesniu odos atspalviu vėžys dažnai atsiranda neapšviestose vietose?
Kol kas nėra aiškiai nustatyta, kodėl žmonės su tamsia oda dažniau suserga vėžiu rankų ar pėdų vidinėje pusėje. Spėjama, jog saulės įtaka jiems mažiau svarbi, tačiau ir šiame regione UV spinduliai kartais sukelia melanomą ar plokščialąstelinę karcinomą.
Ar visi apgamai – pavojingi?
Absoliuti dauguma apgamų nėra pavojingi. Daugelis jų atsiranda dar vaikystėje ar iki keturiasdešimties metų. Dauguma suaugusiųjų turi nuo 10 iki 40 apgamų. Vis dėlto jei turite daugiau nei 50 apgamų, melanoma gali vystytis didesnė tikimybė. Patartina reguliariai tikrinti jų pokyčius.
