Mažų skaidulų neuropatija – tai viena periferinės neuropatijos formų, kai pažeidžiami maži nerviniai skaidulos odoje. Dėl to atsiranda nemalonių pojūčių, tokių kaip deginimas ar dilgčiojimas, dažniausiai delnuose ir pėdose. Pažeidimai gali paveikti ir tuos smulkiuosius nervus, kurie atsakingi už svarbias organizmo funkcijas – pavyzdžiui, kraujospūdžio ar širdies ritmo reguliavimą.
Kaip dažnai pasitaiko mažų skaidulų neuropatija
Ši būklė nėra labai dažna, tačiau tikslius rodiklius nustatyti sudėtinga – vieno tyrimo duomenimis, apie 53 žmonės iš 100 tūkstančių visame pasaulyje turi mažų skaidulų neuropatiją. Tikėtina, kad šis skaičius iš tiesų yra didesnis, nes dalis sergančiųjų lieka nediagnozuoti.
Ligos požymiai gali būti gana stiprūs ir pastebimai paveikti kasdienę savijautą. Dažniausiai tai nėra pavojinga gyvybei, tačiau dažnai slepia sunkesnes ligas ar medžiagų apykaitos sutrikimus, kuriuos privaloma aptikti ir gydyti.
Mažų skaidulų neuropatijos simptomai
Būdingi pirmieji simptomai – „adatėlių“ pojūtis arba deginimas pėdose bei delnuose. Jausmai gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys, laikui bėgant, jie stiprėja. Kiti galimi požymiai:
- Svaigimas ar apalpimo jausmas.
- Širdies plakimo padažnėjimas ar permušimai.
- Nusilpęs arba dingęs jutimas (pavyzdžiui, nesugebėjimas justi karščio ar skausmo tam tikroje kūno vietoje).
- Pilvo spazmai.
- Padidėjęs prakaitavimas.
Kas lemia mažų skaidulų neuropatijos atsiradimą
Maždaug pusė visų atvejų priežastis lieka nežinoma – tokiu atveju vartojamas terminas „idiopatinė neuropatija“. Mokslininkai nustatė, kad ligą gali sukelti tam tikri sveikatos sutrikimai, paveldimumas ar net kai kurie nuodingi junginiai.
Medicininės priežastys
- Cukrinis diabetas – dažniausia diagnozuojama priežastis.
- Alkoholio vartojimo sutrikimas.
- Imuninės sistemos ligos, pavyzdžiui, celiakija, sarkoidozė, Sjogreno sindromas.
- Gliukozės tolerancijos sutrikimai.
- Infekciniai susirgimai, tokie kaip hepatitas C, žmogaus imunodeficito virusas.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai (metabolinis sindromas).
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai.
- Sepsis.
- Vitamino B trūkumas.
Paveldimi sutrikimai
Kai kurie genetiniai pokyčiai gali paveikti nervinius signalus periferinėje nervų sistemoje. Dažniausi paveldimi sutrikimai, galintys sukelti šią neuropatiją:
- Ehlerso-Danlos sindromas.
- Fabry liga.
- Paveldima amiloidozė.
- Pompės liga.
- Porfirija.
- Vilsono liga.
Nuodingos medžiagos ir vaistai
- Kai kurie antibiotikai, pvz., metronidazolas, nitrofurantoinas, linezolid.
- Vaistai nuo vėžio, tokie kaip bortezomibas, talidomidas, vinkristinas.
- Naviko nekrozės faktoriaus inhibitoriai (pvz., etanerceptas).
Kas sukelia simptomų paaštrėjimą
Skausmą ar dilgčiojimą dažnai pagilina tokie kasdieniai dirgikliai kaip vėsus oras liečiantis prie odos ar net paprastas audinio prisilietimas – užklojimas antklode gali sukelti intensyvų ir nemalonų jutimą.
Galimos mažų skaidulų neuropatijos komplikacijos
Ši liga silpnina sugebėjimą justi skausmą – pavyzdžiui, galite nepajusti, kad ranka prisilietė prie karšto paviršiaus. Taip pat būdingi pusiausvyros ir eisenos sutrikimai, todėl išauga traumų ar kritimų rizika.
Diagnostikos galimybės
Diagnozuojant mažų skaidulų neuropatiją, svarbus išsamus pokalbis apie jūsų sveikatos būklę ir apžiūra. Kadangi vieno specifinio tyrimo, greičiausiai patvirtinančio šią diagnozę, nėra, gydytojai taiko kelis metodus:
- Elektroneuromiografija (EMG).
- Genetiniai tyrimai.
- Tyrimai vaizdinei diagnostikai – kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Nervinio impulso laidumo tyrimai.
- Odos mėginys nervinių skaidulų tankiui nustatyti.
- Kiekybinis prakaito liaukų refleksinis testas.
Dažnai skiriami papildomi tyrimai norint nustatyti pagrindinę priežastį, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar kitas ligas.
Gydymo galimybės
Dažniausiai gydymas nukreiptas į pagrindINES ligas ar būkles, kurios sukėlė neuropatiją. Siekiama sumažinti nemalonius simptomus, ypač skausmą. Gydymui skiriami šie vaistai:
- Vaistai nuo traukulių: gabapentinas, pregabalinas, topiramatas.
- Antidepresantai: amitriptilinas, nortriptilinas, desipraminas.
- Tepamos nuskausminančios priemonės – lidokainas arba kapsaicinas.
Mažų skaidulų neuropatijos eiga ir prognozė
Dažniausiai liga progresuoja lėtai – simptomai gali kartais pablogėti, tačiau vėliau ilgą laiką visiškai nesikeisti. Tyrimų duomenimis, kai kuriems žmonėms (nuo 13 % iki 36 %) ilgainiui išsivysto ir didžiųjų nervų pažeidimai. Tuomet sutrinka vibracijos ar prisilietimo pojūtis, o pirštai tampa tarsi apgaubti storomis pirštinėmis.
Prognozė priklauso nuo pagrindinės ligos – pavyzdžiui, jei neuropatija atsirado dėl diabeto, reikės nuolat kontroliuoti bei gydyti šią ligą. Aptarkite gydymo galimybes su gydytoju, kad skausmas ir kiti simptomai kiek įmanoma mažiau paveiktų jūsų kasdienį gyvenimą.
Ar mažų skaidulų neuropatija turi įtakos gyvenimo trukmei?
Pati liga gyvenimo trukmei įtakos neturi. Tačiau ją sukėlęs pagrindinis sveikatos sutrikimas, pavyzdžiui, diabetas ar sunkios infekcijos, gali būti reikšmingas.
Kasdienybė su mažų skaidulų neuropatija
Gydant neuropatiją svarbiausia veiksmingai valdyti skausmą. Be paskirtų vaistų, verta apsvarstyti skausmo valdymo programas, kurios gali apimti psichologinę pagalbą, fizinę terapiją, mankštas ar masažus. Tokiu būdu galima pagerinti savijautą ir kasdienio gyvenimo kokybę.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, jog simptomai pasikeitė arba išplito į kitą kūno dalį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat verta susisiekti su specialistu, jei:
- Dilgčiojimas ar deginantis pojūtis iš pėdų persikėlė į rankas.
- Dažnėja ar stiprėja skausmo priepuoliai.
- Atsiranda naujų simptomų – pavyzdžiui, silpnumas, nualpimo jausmas ar einant sudėtinga išlaikyti pusiausvyrą.
Klausimai gydytojui
- Kodėl atsirado šie simptomai?
- Ar simptomai laikui bėgant stiprės?
- Kokie gydymo būdai rekomenduojami mano atveju?
- Ar ši būklė lydės mane visą gyvenimą?
