Smith lūžis – tai specifinis riešo kaulo lūžis, kuris dažniausiai atsiranda, kai žmogus krenta ant sulenktos rankos arba patiria tiesioginį smūgį į riešo nugarinę pusę. Dažniausiai pažeidžiamas stipinkaulio (radius) distalinė dalis, esanti arčiausiai riešo sąnario. Šis sužalojimas kyla dėl netikėtų nelaimių: kritimų, sportinių traumų arba eismo įvykių.
- 1.Kas būdinga Smith lūžiui?
- 2.Kas dažniausiai patiria Smith lūžius?
- 3.Smith lūžio simptomai
- 4.Diagnozė ir tyrimai
- 5.Gydymas ir pagalba
- 6.Kaip išvengti Smith lūžio?
- 7.Gijimo eiga ir prognozė
- 8.Grįžimas prie kasdienės veiklos
- 9.Galimos komplikacijos
- 10.Kada kreiptis į gydytoją?
- 11.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Kas būdinga Smith lūžiui?
Smith lūžį galima vadinti viena iš distalinio stipinkaulio lūžio formų. Svarbiausias skirtumas nuo kitų riešo lūžių – sulūžusios kaulo dalies kryptis. Smith lūžyje kaulo galas pasislenka į delno pusę, priešingai nei Colles lūžyje, kai kaulo galas krypsta į viršų, link plaštakos išorinės pusės. Neretai šios traumos įvyksta, kai žmogus griūva ant rankos, kuri tuo metu yra įlenkta į vidų.
Kaip Smith lūžis skiriasi nuo kitų riešo lūžių?
- Colles lūžis. Čia stipinkaulio galas pasislenka priešinga kryptimi – link rankos nugarėlės.
- Bartono lūžis. Ši trauma taip pat dažnai kyla griūvant ant įlenktos ar užlenktos rankos, tačiau lūžę kaulai pasislenka nuo delno tolyn į išorę.
Kiekvienas lūžis turi savo pavadinimą, kad gydytojai galėtų tiksliai nustatyti, kurie kaulai sužaloti, kokio pobūdžio yra pažeidimas ir kaip geriausia jį gydyti.
Kas dažniausiai patiria Smith lūžius?
Tokios traumos gali ištikti kiekvieną, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, didinantys lūžių tikimybę. Vienas jų – osteoporozė. Sergant šia liga, kaulai tampa trapesni ir greičiau lūžta net ir patyrus nedidelį sužalojimą. Osteoporozė dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač tarp moterų. Apskritai, riešo lūžiai yra vieni dažniausiai pasitaikančių – jie sudaro apie penktadalį visų suaugusių žmonių kaulų lūžių, ypač tarp asmenų virš 50 metų. Smith lūžiai sudaro tik maždaug 5 % visų riešo lūžių, todėl jie yra gana reti.
Smith lūžio simptomai
- Skausmas rieše;
- Patinimas;
- Skaudus jautrumas liesti;
- Negalėjimas pajudinti riešo be skausmo;
- Mėlynės ar odos spalvos pakitimai aplink sąnarį;
- Pastebima deformacija ar gumbas, kurių anksčiau nebuvo.
Kas sukelia Smith lūžį?
Dažniausia priežastis – kritimas ant rankos, kai delnas nukreiptas žemyn, o riešas sulenktas į vidų. Ši būklė taip pat gali atsirasti po tiesioginio smūgio į riešo nugarinę dalį, sportuojant ar dalyvaujant eismo įvykyje. Kiekviena lūžio priežastis padeda gydytojui suprasti, kokio pobūdžio trauma įvyko ir suplanuoti tinkamiausią gydymą.
Diagnozė ir tyrimai
Smith lūžiui nustatyti būtinas rentgeno tyrimas – jis parodo, kokia stipinkaulio sritis pažeista ir kokio pobūdžio yra lūžis. Paprastai papildomų tyrimų reikia tuomet, kai įtariamas raumenų, sausgyslių ar raiščių pažeidimas; tokiais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į traumos sunkumą ir patirtą smūgį.
Gydymas ir pagalba
Kokio gydymo prireiks, priklauso nuo lūžio sudėtingumo. Tikslas – kad sulūžę kaulai sugytų tinkamai ir atstatytų rankų funkciją. Taikomi šie gydymo būdai:
Imobilizacija
Lengvesni lūžiai, kai kaulai nepasistūmėję ar nenukrypę, dažniausiai gydomi įtvaru ar gipsu. Įtvaro gali prireikti 3–5 savaitėms, o gipsuoti riešą tenka 6–8 savaites. Dažnai reikia atlikti papildomus rentgeno tyrimus, siekiant įsitikinti, kad kaulai gyja tinkamai.
Uždaras kaulų atstatymas
Sunkių lūžių atvejais taikoma procedūra, kurios metu gydytojas perstatys kaulus į tinkamą padėtį be chirurginės intervencijos – tai vadinama uždaru kaulų atstatymu (angl. „closed reduction“). Pazientui gali būti taikoma vietinė nejautra, raminamieji arba bendrinė narkozė. Po procedūros riešas vėl imobilizuojamas, o tolesnį gydymą ir atsigavimą aptars specialistas.
Chirurginis gydymas
Jei lūžiai labai sudėtingi arba neišsiverčiama be operacijos, chirurgas įveda metalinę plokštelę bei varžtus, kad kaulai taisyklingai sugis. Po operacijos gijimo periodas ilgesnis, tenka nešioti įtvarą ir atlikti specialią reabilitaciją. Fizinė terapija būtina, kad po traumos atkurtumėte jėgą ir judrumą.
Skausmo valdymas
Dėl skausmo malšinimo visada verta tartis su gydytoju. Dažniausiai skiriami nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, kurie padeda sumažinti skausmą ir tinimą.
Kaip išvengti Smith lūžio?
Nors visiškai apsisaugoti nuo atsitiktinių nelaimių neįmanoma, tačiau sumažinti riziką padeda paprastos priemonės. Nepalikite namuose ar darbo vietoje daiktų, už kurių galima užkliūti, o vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama taikyti kritimų prevencijos gaires. Pasitarkite su gydytoju dėl osteoporozės – kaulų stiprumui svarbi tinkama mityba, fizinis aktyvumas bei reguliari kaulų tankio patikra.
Gijimo eiga ir prognozė
Kiek laiko truks gijimas, priklauso nuo lūžio sudėtingumo ir pasirinkto gydymo metodo. Pilnam kaulų sugijimui gali prireikti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų.
- Imobilizacija gijimui dažnai užtrunka apie 6 savaites.
- Uždaro atstatymo atveju – įtvarą ar gipsą reikia nešioti 6–8 savaites. Pacientas po procedūros dažniausiai gali iškart vykti namo.
- Po operacijos gijimas užtrunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Reabilitacija gali užtrukti dar 4–6 savaites.
Neretai po lūžio ilgesnį laiką jaučiamas riešo sustingimas ar skausmas, kuris gali laikytis net keletą mėnesių ar metų.
Grįžimas prie kasdienės veiklos
Nepriklausomai nuo gydymo metodo, Smith lūžis gali apsunkinti kasdienį gyvenimą – ypač jei sužalojimas įvyko dominuojančioje rankoje. Jei buvo atlikta operacija, prieš atgaunant visavertę rankos jėgą būtinai reikės fizinės terapijos. Net ir sunkių lūžių atveju gydytojas paskirs specialią mankštą, kuri užtikrins, kad išsaugosite plaštakos ir riešo judrumą.
Kada galėsite grįžti į darbą ar mokyklą, priklauso nuo individualaus gijimo – gydytojas tiksliai pasakys, kiek laiko reikės praleisti namuose. Lengvesnius fizinius pratimus (pvz., ėjimą, bėgimą, kojų treniruotes) dažnai galima pratęsti per mėnesį ar du po gipsavimo ar operacijos. Intensyvių pratimų ir kontaktinio sporto nerekomenduojama imtis bent pusmetį po traumos.
Galimos komplikacijos
- Ūmus kompartmento sindromas – didelis spaudimas raumenyse gali sutrikdyti kraujotaką ir nulemti nuolatinius raumenų ar nervų pažeidimus.
- Netinkamas suaugimas – jei kaulai sugija neteisingoje padėtyje, gali kilti ilgalaikių judėjimo sutrikimų.
- Karpalinio kanalo sindromas – netaisyklingai sugijus lūžiui, didėja rizika šiai būklei, kuri sukelia riešo ir rankos skausmus, tirpimą bei silpnumą.
- Kaulų infekcija – kai kaulas prasimuša per odą, padidėja bakterinės infekcijos rizika.
- Vidiniai audinių pažeidimai – lūžis gali sužeisti netoliese esančius raumenis, nervus, kraujagysles, sausgysles ar raiščius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po traumos jums skauda riešą, jis patino, tapo jautrus, ar nebegalite jo pajudinti, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Svarbu tiksliai papasakoti medikui aplinkybes, kaip įvyko sužalojimas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio tipo yra mano lūžis?
- Ar reikės nešioti įtvarą ar gipsą?
- Ar būtina operacija?
- Ar bus reikalinga reabilitacija?
- Kada galėsiu vėl naudotis ranka?
- Kada galėsiu sportuoti ar dirbti?
- Kada mano riešas bus visiškai sugijęs?
