Smoldering arba tarsi „iš lėto bręstanti“ daugine mieloma – tai kraujo ir kaulų čiulpų būklė, kuri gali pereiti į aktyvią, gydymo reikalaujančią daugine mielomą – retą kraujo vėžį. Ši būklė išsivysto tuomet, kai imuninės sistemos baltosios kraujo ląstelės tampa pakitusios, išskirdamos nenormalias baltymines medžiagas. Smoldering daugine mieloma neretai keletą metų nesukelia jokių negalavimų, o kai kuriems žmonėms – aktyvi mieloma taip ir neišsivysto visą gyvenimą. Dažniausiai šiai būklei stebėti laikomasi laukimo taktikos – reguliariai atliekami tyrimai, siekiant pastebėti galimus pokyčius, rodančius, kad liga tampa aktyvi.

Kas yra smoldering daugine mieloma?

Smoldering daugine mieloma – tai netipinių plazminių ląstelių kaupimasis kraujyje ir kaulų čiulpuose, tačiau šiame etape liga nesukelia sveikatos sutrikimų. Ligos eiga labai individuali: kai kuriems asmenims mieloma lieka neaktyvi dešimtmečius, kitiems – pereina į aktyvią formą. Specialistai nuolat stebi būklę, siekdami laiku pastebėti pavojingus pokyčius. Esant didesnei rizikai, kartais siūlomos klinikinės studijos, ieškančios naujų būdų, kaip pristabdyti ligos progresavimą ar perėjimą į aktyvią stadiją.

Ar smoldering daugine mieloma laikoma vėžiu?

Nors ankstyvoji smoldering mieloma pati dar nėra vėžys, ji gali pereiti į aktyvią daugine mielomą – tai jau gydymo reikalaujantis onkologinis susirgimas. Lygiai taip pat, kaip įtartini odos apgameliai gali būti pirmieji odos vėžio požymiai, taip ir ši būklė signalizuoja apie galimą riziką. Dėl to žmones, kuriems nustatyta ši diagnozė, gydytojai prižiūri itin atidžiai.

Kas dar gali būti daugines mielomos pradininkas?

Yra ir kita panaši būklė – neaiškios reikšmės monokloninė gamopatija (MGUS). Ji, kaip ir smoldering mieloma, dažnai laikoma daugines mielomos pirmtaku. Abu šie sutrikimai didina vėlyvesnės ligos riziką, todėl reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.

Susiję įrašai

Kaip ši būklė veikia organizmą?

Daugumai žmonių ši mielomos forma nesukelia jokių simptomų ar negalavimų. Dažniausiai ji nustatoma atsitiktinai – profilaktinių ar kitų ligų tyrimų metu, kai kraujo tyrimas parodo nenormalias plazmines ląsteles ir M baltymus. Kaulų čiulpų tyrimai patvirtina pakitimus, tačiau, kol liga „bręsta“, negalavimų nėra.

Kam būdinga smoldering daugine mieloma?

Ši būklė daugiausia nustatoma vyresniems nei 60 metų žmonėms, dažniausiai diagnozė išgirstama būnant 62–67 metų amžiaus. Jaunesniems asmenims šis sutrikimas fiksuojamas itin retai.

Kaip dažnai pasitaiko ši liga?

Smoldering daugine mieloma yra ganėtinai reta – ja serga apie 1 iš 100 000 žmonių. Aktyvi daugine mieloma nustatoma dažniau – 7 iš 100 000 asmenų.

Kokia tikimybė, kad liga peraugs į aktyvią daugine mielomą?

Pirmus penkerius metus po diagnozės 10 proc. pacientų kasmet išsivysto aktyvi forma. Vėliau – nuo penktų iki dešimtų metų – ši rizika sumažėja iki 3 proc. per metus, o po dešimtmečio – iki 1 proc. kasmet.

Ar egzistuoja testai, kurie tiksliai parodo, ar smoldering mieloma taps aktyvi?

Šiuo metu nėra aiškiai patvirtintų tyrimų, kurie iš anksto parodytų, ar žmogui išsivystys aktyvi daugine mieloma. Vis dėlto mokslininkai nagrinėja galimą genetinių sandaros ypatumų įtaką šiai rizikai.

Smoldering daugines mielomos priežastys

Susirgimo smoldering daugine mieloma mechanizmas vis dar nėra pilnai išaiškintas. Nors žinoma, kad pagrindinis procesas vyksta dėl pakitusių plazminių ląstelių ir jų gaminamų baltymų, kas tiksliai paskatina sveikas ląsteles virsti nenormaliomis – lieka neaišku.

Genetiniai pakitimai: tiriamas galimas ryšys tarp tam tikrų genų mutacijų ir plazminių ląstelių virsmo.
Nutukimas: padidėjęs kūno riebalų kiekis gali padidinti riziką vystytis ir šiai būklei.

Būdingi simptomai

Daugumai žmonių smoldering daugine mieloma nesukelia jokių pastebimų sveikatos sutrikimų ar simptomų. Ji dažniausiai aptinkama tiriant kitas sveikatos būkles.

Diagnostikos eiga ir tyrimai

Gydytojai įtaria šią būklę pagal kraujo arba šlapimo tyrimų rezultatus, kurie rodo nenormalius M baltymus. Norint tai patvirtinti ir stebėti ligos dinamiką, gali būti atliekami šie tyrimai:

Kraujo bendrasis tyrimas: nustatomas raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekis.
Kraujo biocheminis tyrimas: vertinamas kreatininas, albuminas, kalcis – siekiant įvertinti inkstų, kepenų funkciją bei kaulų būklę.
Imunoglobulinų kiekių nustatymas: tikrinama, ar padidėję M baltymų kiekiai.
Elektroforezė ir imunofiksacija: padeda aptikti imuninės sistemos gaminamus nenormalius baltymus.
Šlapimo tyrimai: atliekami per 24 valandas, ieškant M baltymų pėdsakų.
Rentgeno nuotraukos: tikrinami kaulai dėl galimų pažeidimų.
Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda tiksliau įvertinti kaulų pažeidimus ir kaulų čiulpų būklę.
Kaulų čiulpų biopsija: nustatoma nenormalių plazminių ląstelių dalis bei papildomai tiriami genetiniai pokyčiai.

Diagnozės kriterijai

Smoldering daugine mieloma diagnozuojama tada, kai atitinkami tyrimų rodikliai atitinka medicininius standartus:

Kraujyje M baltymų kiekis viršija 3 g/dl.
Per parą su šlapimu pasišalina 500 mg ar daugiau baltymo – arba…
Kaulų čiulpuose nustatoma 10–59 proc. plazminių ląstelių.
Kauluose nesimato pažeidimo, nėra inkstų funkcijos sutrikimų, kraujo ląstelių skaičius ir kalcio kiekis normalūs.

Gydymo galimybės ir stebėjimas

Daugeliui žmonių ši būsena gydymo nereikalauja. Taikoma stebėjimo taktika: reguliariai tiriami kraujo rodikliai, plazminių ląstelių kiekis bei M baltymai. Jei iškyla didesnė rizika ligai progresuoti, kartais medikai siūlo pradėti aktyvų gydymą anksčiau arba dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Sprendimus dėl gydymo visada priima gydytojas, stebintis paciento būklę.

Kaip sumažinti riziką?

Šiuo metu nėra žinomų patikimų būdų, padedančių išvengti smoldering daugines mielomos išsivystymo.

Prognozė ir gyvenimo trukmė

Kiekvieno žmogaus ligos eiga labai skirtinga. Kai kurie niekada neserga aktyvia mieloma, kitiems liga progresuoja po kelių mėnesių ar metų. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, prognozę geriausiai aptarti su šeimos gydytoju ar gydančiu specialistu.

Aktyvi daugine mieloma, pagal statistiką, penkerių metų laikotarpį išgyvena apie 40–82 proc. žmonių – šie skaičiai priklauso nuo daugybės individualių faktorių.

Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra

Tiems, kuriems nustatyta smoldering daugine mieloma, neretai nereikia jokio gydymo. Dažniausiai rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti būtinus tyrimus, pastebint net mažus pakitimus. Natūralu jausti nerimą ar nerimtumą, kai negali imtis aktyvių veiksmų. Vis dėlto svarbu rūpintis tiek fizine, tiek psichologine savijauta:

Rinkitės subalansuotą ir visavertę mitybą. Jei kyla klausimų, konsultuokitės su mitybos specialistu.
Venkite žalingų įpročių, ypač rūkymo.
Skirkite laiko poilsiui ir kokybiškam miegui.
Stenkitės apsisaugoti nuo infekcijų – pasiteiraukite gydytojo, kaip tai efektyviausia padaryti.
Fizinis aktyvumas gali stiprinti organizmą, tačiau prieš pradėdami sportuoti pasitarkite su specialistu.
Neignoruokite emocinės savijautos – jei slogiai jaučiatės ilgiau nei dvi savaites ar tai ima trukdyti kasdienybei, praneškite apie tai savo gydytojui.