Sumušimai, patempimai ar uždegiminiai procesai – tai viskas, kas priskiriama minkštųjų audinių traumoms. Jos dažnai pasitaiko tiek aktyviems sportininkams, tiek tiems, kuriuos kasdienybė nustebina netikėtais judesiais ar smūgiais. Minkštuosius audinius sudaro mūsų kūno raumenys, sausgyslės ir raiščiai – būtent jie prilaiko ir judina skeletą. Pažeisti juos galima tiek per vienkartinį stiprų įvykį, tiek dėl ilgalaikio monotoniško krūvio. Nors dauguma šių traumų išgyja savaime, teisingas gydymas ir reabilitacija yra labai svarbūs norint išvengti ilgalaikių pasekmių.
Minkštųjų audinių traumos
Minkštieji audiniai gali būti sužaloti tiek staiga, tiek dėl ilgalaikio nuovargio. Staigios (ūminės) traumos dažniausiai įvyksta vienu akimirksniu – tai, pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai ar intensyvi sportinė veikla. Ilgainiui dėl pasikartojančių judesių gali vystytis lėtiniai pažeidimai, kitaip vadinami pertempimo traumomis.
Dažniausi ūminių traumų tipai
- Raumenų patempimai. Tai raumenų ar juos jungiančių sausgyslių pertempimas ar plyšimas. Patempimai dažnai pasitaiko aktyviai sportuojant, ypač klubų ar kirkšnių srityse.
- Raiščių patempimai. Raiščių pažeidimai dažniausiai įvyksta tada, kai sąnarys yra priverstinai pajudinamas už savo natūralaus judesio ribų. Dėl to raištis gali išsitempti ar plyšti, o sąnarys tampa nestabilus. Plačiai žinomi riešo ir čiurnos patempimai, atsirandantys krentant ar neteisingai suktelėjus galūnę.
- Kraujosruvos (sumušimai). Kai stiprus smūgis sudrasko po oda esančias kraujagysles, susiformuoja „mėlynė“. Nors kartais kraujosruvos akimi nematomos, jos gali būti skausmingos ir lėtai gyti. Sunkesnės formos sumušimai gali lemti ilgesnį gijimą ar papildomus sutrikimus.
Pertempimo sukelti pažeidimai
- Sausgyslių uždegimas (tendinitas). Nuolatinė apkrova ar monotoniški judesiai sukelia uždegimą – sausgyslės patinsta ir skausmingai reaguoja į judesius. Jei paliekama negydoma, uždegimas gali komplikuotis ir sausgyslės susilpnėja.
- Burzų uždegimas (bursitas). Bursos – smulkūs maišeliai, kurie amortizuoja ir padeda judėti sąnariams. Pernelyg intensyvus judėjimas ar ilgalaikė trintis skatina skausmingą burzų uždegimą, dažnai pasireiškiantį keliuose ar alkūnėse.
Panašios traumos gali kilti tiek staiga, tiek susiformuoti per ilgesnį laiką, kai minkštieji audiniai apkraunami monotoniškai ir ilgai.
Žalos sunkumo lygiai ir galimos pasekmės
Minkštųjų audinių sužalojimai skirstomi nuo lengvų iki labai rimtų. Lengvesnių patempimų metu audiniai tarsi „išsitempia“, tačiau nelūžta. Rimtesniais atvejais plyšta dalis arba visa audinio dalis – tuomet dažnai reikia ir chirurgijos.
Kraujosruvos ar raumenų sumušimai dažniausiai gyja savaime, tačiau labai stiprus sužalojimas dėl didelės tinimo rizikos gali sukelti papildomų problemų. Pernelyg anksti sugrįžus prie aktyvių veiklų, lėtiniai pertempimo pažeidimai linkę tapti nuolatiniais – svarbu tinkamai pailsėti ir pagyditi sužeistą vietą.
Minkštųjų audinių traumų simptomai
Viena iš pagrindinių šių traumų požymių – skausmas ir tinimas. Ūmus uždegimas, kurį iššaukia traumos, dažnai siejamas su besikaupiančiu krauju ar limfiniais skysčiais audiniuose. Dėl to pažeista vieta dar labiau jautri ir nemaloni.
- Sustingimas bei sumažėjęs sąnario judrumas
- Sunku judėti ar remtis sužeista kūno dalimi
- Matomas pamėlynavimas (jei plyšo kraujagyslės)
- Nusilpęs jautrumas arba dilgčiojimas, kai pažeidžiami nervai
Kodėl atsiranda minkštųjų audinių pažeidimai?
Pagrindinės priežastys – nuolatinė perkrova (pertempimas) ir traumavimas (staigus smūgis ar jėga). Tiesioginis susidūrimas, griuvimas ar stiprus sukrėtimas dažnai palieka mėlynę ar sumušimą. Netikėtas tempimas ar staigus stiprus judesys gali įplyšyti raumenį, sausgyslę ar raištį.
Tiesa, kartais minkštųjų audinių pažeidimai lydi ir kaulų lūžius ar išnirimus – iš pažiūros didžiausią dėmesį traukia kaulo trauma, bet kartu beveik visuomet nukenčia ir šalia esantys minkštieji audiniai.
Komplikacijos ir rizikos
Iškart po traumos gali pasireikšti įvairūs nesklandumai:
- Kraujagyslių pažeidimas – stiprūs sumušimai gali sukelti pavojingus vidinius kraujavimus ar net audinių išemiją (deguonies stygių).
- Nervų pažeidimas – uždegimas ar staigus smūgis gali pakenkti nervams, sukelti laikinas jutimo ar judėjimo problemas.
- Kompartimento sindromas – itin stiprus patinimas raumenų grupėje gali užspausti kraujotaką ir sukelti stiprų skausmą ir net grėsmę raumenų gyvybingumui.
Negydant ar uždegimui užsitęsus, galima susidurti su ilgalaikėmis pasekmėmis:
- Kontraktūros – ilgai nejudinama galūnė gali netekti judrumo, o audiniai – sunykti arba sutrumpėti.
- Sąnarių nestabilumas – neišgydytas raiščio plyšimas gali lemti, kad sąnarys dažnai iškris ar bus nestabilus.
- Nuolatinis uždegimas – užsitęsę pertempimo pažeidimai gali sukelti ilgalaikį sausgyslių ar burzų uždegimą, audinio nusilpimą, plyšimus.
- Patologinis kaulėjimas – sunkių traumų vietoje kartais vystosi kaulinių ataugų (kaulėjimas raumenyje arba sausgyslių prisitvirtinimo vietose).
Diagnostika
Tyrimai prasideda nuo gydytojo apžiūros ir pokalbio – svarbu nustatyti traumų aplinkybes ir pobūdį. Esant poreikiui, atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas, kuris padeda tiksliau įvertinti minkštųjų audinių būklę bei atmesti papildomus pažeidimus.
Gydymas ir atsistatymas
Daugeliu atvejų šias traumas galima gydyti namuose, naudojant konservatyvius metodus. Kartais itin sunkūs plyšimai ar komplikacijos gali pareikalauti operacijos. Net jei ir trauma atrodo menka, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu – tai padės išvengti komplikacijų.
Pagrindiniai gydymo principai
-
PRICE. Tai moderni formulė, apjungianti penkis pagrindinius žingsnius:
- Apsauga – gijimo metu gali prireikti panaudoti įtvarą ar specialius apsaugos įrenginius.
- Poilsis – suteikite kūnui galimybę ilsėtis ir gyti.
- Šaldymas – ledo kompresai padeda mažinti uždegimą ir skausmą (20 minučių vienu metu).
- Spaudimas – elastinis tvarstis gali sumažinti patinimą ir kraujavimą.
- Pakelimas – laikykite sužeistą vietą virš širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.
-
PEACE & LOVE. Naujas rekomenduojamas protokolas papildomai apima šiuos aspektus:
- Venkite uždegimą slopinančių vaistų po keleto pirmųjų dienų, rinkitės kitus skausmo malšinimo būdus.
- Gydytojai skatina pacientus aktyviai įsitraukti į gijimo procesą, mokytis apie traumą ir pasveikimą.
- Palaipsnis apkrovos grąžinimas – sugrįžimas prie judesių padeda audiniams stiprėti.
- Optimistiškas nusiteikimas – tikėjimas sėkminga reabilitacija gali pagerinti gijimo eigą.
- Kraujo apytakos skatinimas – vėlesniame etape padeda greičiau atstatyti audinius.
- Pritaikyti fizinę terapiją – pratimai padės atkurti jėgą ir lankstumą, sumažins atsinaujinimo riziką.
Prevencija
Nors nelaimingi atsitikimai išvengti sunku, kai kuriems žmonėms rizika patirti minkštųjų audinių pažeidimų gerokai didesnė. Tam įtakos turi sportavimas, darbo sąlygos ar staigus aktyvėjimas po ilgesnio nejudrumo. Laikytis keleto taisyklių gali padėti sumažinti traumų tikimybę:
- Apšilti prieš fizinę veiklą ir „išsitempti“ po ilgos pertraukos ar sėdėjimo.
- Įvertinti, ar jūsų treniruočių (ar darbo) technika teisinga.
- Pasirūpinti, kad darbo ar treniruočių vieta ir įrankiai būtų saugūs ir ergonomiški.
- Klausykitės kūno signalų ir laiku nutraukite veiklą, jei jaučiate skausmą.
Gijimo trukmė ir prognozė
Minkštųjų audinių traumos gyja individualiai – gijimo laikas priklauso nuo žalos masto. Kai kurios sužeistos vietos atsistato per keletą savaičių, tačiau sudėtingesni pažeidimai reikalauja kelių mėnesių. Laikydamiesi gydytojo rekomendacijų, galite ne tik paspartinti gijimo procesą, bet ir sumažinti pasikartojančių traumų riziką. Pernelyg ankstyvas grįžimas į aktyvias veiklas padidina pavojų atsinaujinti pažeidimams, tuo tarpu per ilgas neveiklumas taip pat gali pavėlinti visišką atsistatymą.
