Stuburo smegenų insultas – reta, tačiau itin rimta sveikatos būklė, kai staiga nutrūksta kraujotaka stuburo smegenyse. Taip sutrinka šio svarbaus centrinės nervų sistemos organo veikla, dėl ko gali prasidėti paralyžius, jutimo praradimas ar kiti rimti simptomai. Gydytojai šią būklę dar vadina stuburo infarktu arba stuburo smegenų išemija.
Kas lemia stuburo smegenų insultą?
Stuburo insultas atsiranda, kai nutrūksta kraujo pritekėjimas į stuburo smegenis. Dažniausiai tai įvyksta dėl užsikimšusios kraujagyslės – kaip ir dauguma galvos smegenų insultų, tik šiuo atveju pažeidžiamos stuburo smegenys. Rečiau insultas kyla kraujagyslei plyšus ir prasidėjus kraujavimui. Abu atvejai trukdo normaliai maitintis stuburo smegenų ląstelėms, o ilgai užsitęsus, gresia ilgalaikiai pažeidimai.
Nors stuburo insultai sudaro mažiau nei 1% visų insultų, jų pasekmės gali būti pavojingos gyvybei ar sukelti visam laikui neįgalumą. Staigiai pajutus simptomus, būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą – laikas šioje situacijoje ypač svarbus.
Stuburo insulto simptomai
Stuburo smegenų insulto požymiai gali labai skirtis priklausomai nuo to, kuri stuburo smegenų dalis pažeidžiama. Dažniausi simptomai yra:
- Staigus, stiprus kaklo arba nugaros skausmas
- Skausmo plitimas iš nugaros į galūnes
- Nutirpimas ar dilgsėjimas rankose arba kojose
- Raumenų silpnumas (dažniausiai kojose)
- Prarandamas lytėjimo ar temperatūros jutimas
- Sunku kontroliuoti šlapinimąsi ar tuštinimąsi
- Dalinė ar visiška paralyžiaus forma
Stuburo insulto priežastys
Stuburo smegenų insultai skirstomi į dvi pagrindines rūšis pagal kilmę:
- Išeminiai stuburo insultai – dažniausia rūšis, atsirandanti dėl užsikimšusios kraujagyslės. Į šį procesą dažnai įsitraukia būklės, didinančios kraujo krešėjimą, tokios kaip:
- Didelis cholesterolio kiekis
- Aterosklerozė (kraujagyslių sienelių storėjimas ir kietėjimas)
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Širdies ritmo sutrikimai (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, dažnai susijęs su miego apnėja)
- Įgimti širdies defektai
- Hemorraginiai stuburo insultai – kyla, kai plyšta ar įtrūksta kraujagyslė stuburo smegenyse. Dažniausios priežastys:
- Aukštas, ilgą laiką nekontroliuojamas kraujospūdis
- Stuburo navikai
- Aneurizmos
Rečiau stuburo insultą gali sukelti stuburo traumos, uždegimai (pavyzdžiui, meningitas), chirurginė intervencija ar stuburo lūžiai.
Rizikos veiksniai
Nors stuburo insultas gali ištikti bet ką, yra tam tikri veiksniai, didinantys šią riziką:
- Rūkymas ar kitų tabako bei nikotino gaminių vartojimas
- Amžius virš 65 metų
- Priklausymas tam tikrai etninei grupei (statistiškai dažniau pasitaiko tam tikriems žmonėms)
- Narkotinių ar nelegalių medžiagų vartojimas
Be išvardytų, tarpusavyje susijusios ligos taip pat didina insulto riziką:
- Aukštas kraujospūdis
- Pereinamai padidėjęs cholesterolio lygis
- Cukrinis diabetas
- Nutukimas
- Lėtinės infekcijos (pvz., virusinės ligos)
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas
Stuburo insulto komplikacijos
Stuburo insultas yra pavojingas ne tik tuo metu, kai įvyksta, bet ir dėl ilgalaikių pasekmių. Galimos komplikacijos gali būti:
- Nuolatinis paralyžius
- Lėtinis arba stiprus skausmas
- Kvėpavimo sutrikimai
- Sutrikusi lytinė funkcija
- Nuolatiniai šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai
Kaip diagnozuojamas stuburo insultas?
Norint tiksliai nustatyti stuburo insultą, būtina atlikti fizinį bei neurologinį ištyrimą. Paprastai ligoninėje reikalaujama greitai įvertinti simptomus ir atlikti instrumentinius tyrimus, pavyzdžiui, stuburo magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tai leidžia pamatyti, ar nėra insultui būdingų pokyčių arba kitų priežasčių, galinčių sukelti tuos pačius simptomus.
Kartais gali būti atliekama juosmens punkcija (stuburo smegenų skysčio tyrimas), norint nustatyti, ar nėra infekcijos ar uždegimo, kurie gali pasireikšti panašiai kaip insultas.
Stuburo insulto gydymas
Terapija priklauso nuo insulto tipo bei pacientui pasireiškiančių simptomų. Tikslas – kuo greičiau atstatyti normalų kraujo tiekimą ir apriboti galimas pasekmes.
Išeminis insultas
- Skiriami kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai)
- Taikoma trombolizė – vaistai tirpdo susiformavusį trombą
- Gali būti reikalinga operacija: mechaninis trombų šalinimas
- Atliekamas kraujospūdžio reguliavimas
Hemorraginis insultas
- Stabdomas kraujavimas medikamentais
- Kraujospūdžio kontrolė
- Kai kuriais atvejais būtina operacija, siekiant sumažinti spaudimą stuburo smegenims ar pašalinti kraujavimo židinį
Reabilitacija po insulto
Reabilitacijos procesas itin svarbus atgaunant prarastas funkcijas – nuo judesių iki savarankiškumo kasdieniame gyvenime. Fizinė terapija stiprina raumenis ir lavina koordinaciją, padeda atgauti rankų ar kojų funkcijas. Ergoterapija padeda išmokti iš naujo atlikti kasdienes užduotis, pritaikant kūną naujoms galimybėms.
Kaip sumažinti stuburo insulto riziką?
Siekiant išvengti stuburo smegenų insulto, verta rūpintis bendra sveikata:
- Mesti rūkyti
- Maitintis subalansuotai, rinktis daugiau augalinių maisto produktų
- Nuolat stebėti ir kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį bei lėtines ligas
- Fizinis aktyvumas turėtų tapti kasdienybe
- Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją leidžia laiku pastebėti lėtines ligas
Ne visos rizikos veiksniai jaučiami – kai kurios ligos, kaip aukštas cholesterolio lygis ar hipertenzija, ilgai gali nepasireikšti jokiais simptomais. Dėl to profilaktinė patikra itin svarbi.
Prognozė ir atkūrimas po stuburo insulto
Atsigavimo galimybės po stuburo insulto priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip insulto tipas, jo sunkumas, kiek laiko praėjo iki gydymo pradžios, bendra asmens sveikata ir amžius.
Kiekvieno žmogaus atsigavimas gali būti labai skirtingas. Vieniems pavyksta visiškai sugrįžti į įprastą gyvenimą per kelis mėnesius, o kitiems – gali likti ilgalaikių sveikatos problemų ar naujų negalių. Pavyzdžiui, reabilitacijos metu gali tekti naudoti vaikštynę ar lazdą; kai kuriems žmonėms jų reikės visą gyvenimą, tačiau kiti ilgainiui gali vėl judėti savarankiškai.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad išeminiai insultai dažnai turi geresnes išeitis nei hemorraginiai, tačiau kiekvieno paciento situacija unikali – greitas gydymas ir reabilitacija labai lemia galutinį rezultatą.
Gyvenimo trukmę po stuburo insulto sunku tiksliai prognozuoti, nes rezultatai priklauso nuo individualios situacijos, komplikacijų ir gretutinių ligų.
Kaip pasirūpinti savimi po stuburo insulto?
Grįžimas į kasdienį gyvenimą po insulto reikalauja daug pastangų ir kantrybės. Labai svarbu laikytis gydytojo sudaryto plano. Štai keli patarimai:
- Reguliariai dalyvaukite reabilitacijos ir terapijos užsiėmimuose. Jeigu kyla diskomfortas ar saugumo jausmo trūkumas – neprivalote kentėti, pasitarkite su specialistais.
- Rūpinkitės emocine sveikata. Po insulto dažnas patiria depresiją ar nerimą – šios būklės visiškai suprantamos. Prireikus kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Laikykitės vaistų vartojimo nurodymų – taip padėsite organizmui stiprėti ir sumažinsite komplikacijų tikimybę.
Kada nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą?
Pastebėjus naujus insulto simptomus būtina kuo greičiau kviesti pagalbą – pakartotinis insultas dažniausiai yra sunkesnis. Tokios būklės kaip širdies infarktas, plaučių uždegimas, kraujo krešuliai kojose ar plaučiuose (giliųjų venų trombozė, plaučių embolija), taip pat traukuliai gali būti gyvenimą grėsmingos. Matydami jų požymius – nedelskite ir kreipkitės į medikus.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo insultą patyriau?
- Kokius vaistus reikės vartoti ir kaip?
- Kaip atrodys reabilitacijos procesas?
- Kokia tikimybė susidurti su insultu ateityje?
