Plokščialąstelinė intraepitelinė lėzija (SIL) – tai pakitusi odos ar gleivinės vieta, kur ląstelės pradeda daugintis ir augti netvarkingiau nei aplinkinėse srityse. Tokie ląstelių pokyčiai dažniausiai nustatomi tam tikrose kūno zonose, pavyzdžiui, ant gimdos kaklelio, makšties, išorinių lytinių organų, išangės, varpos, ryklės gleivinėje.
Kas sukelia plokščialąstelinę intraepitelinę lėziją
Didžioji dauguma šių pakitimų atsiranda dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Nors pačios lėzijos neplinta tarp žmonių, tačiau ŽPV virusas lengvai perduodamas lytiniu keliu. „Intraepitelinė“ reiškia, kad pakitusios ląstelės yra tik ant paviršinio odos ar gleivinės sluoksnio ir dar neperžengė giliau esančių audinių.
Yra daugiau kaip šimtas skirtingų ŽPV tipų, tačiau ypač pavojingi vėžio atžvilgiu – 16 ir 18 tipai. Jų sukelti pokyčiai dažniausiai sukelia didelės rizikos SIL. Mažos rizikos SIL dažnesni, kai organizme randami 6 ir 11 tipo ŽPV. Kartais SIL susiformuoja ir be nustatytos ŽPV infekcijos, tačiau tai pasitaiko rečiau.
Plokščialąstelinės intraepitelinės lėzijos rūšys
- Mažos rizikos (LSIL) – tai nedideli ląstelių pakitimai, kurie dažnai išnyksta savaime ir retai vystosi į vėžį.
- Didelės rizikos (HSIL) – apima reikšmingesnius pokyčius, tokius kaip vidutinio ar didelio laipsnio displazija, taip pat neoplaziją in situ (paskutinė stadija prieš virtimą vėžiu). Tokie pakitimai reikalauja gydymo ir priežiūros, nes negydomi gali virsti vėžiu.
SIL simptomai
Dažniausiai SIL nesukelia jokių simptomų, todėl dauguma žmonių sužino apie šiuos pakitimus profilaktiškai atliekant ginekologinį ištyrimą, tepinėlį ar anoskopiją. Vis tik, jei lytinių organų srityje pastebėjote:
- neįprastų išskyrų ar kraujavimą,
- iškilimų, karpų,
- degimo pojūtį,
- niežėjimą,
- skausmą,
- paraudimą,
būtina kreiptis į gydytoją.
Jei SIL randama ryklėje ar burnos srityje, gali pasireikšti užsitęsęs gerklės skausmas, balso prikimimas, ausų skausmas, skausmas ryjant ar padidėję limfmazgiai.
Kas turi didesnę riziką susirgti SIL
- Žmonės su nusilpusiu imunitetu (pavyzdžiui, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys imunitetą slopinančius vaistus).
- Rūkantieji – tabako dūmuose esančios medžiagos silpnina organizmo apsaugą ir didina ląstelių pažeidimo riziką.
- Asmenys, turintys daug skirtingų lytinių partnerių, nesilaikantys saugaus sekso taisyklių.
Galimos komplikacijos
Pagrindinė rizika – SIL gali ilgainiui išsivystyti į vėžį, jei nebūna laiku pastebėtos ar gydomos. Ankstyva diagnostika ir laikymasis gydymo plano padeda užkirsti kelią pakitimų progresavimui. Paprastai gydytojai rekomenduoja dažnesnius tyrimus arba, esant reikalui, taikyti gydymą, kad sumažėtų pavojus susirgti vėžiu.
Svarbu žinoti, kad SIL dar nereiškia vėžio diagnozės.
Diagnostikos būdai
SIL aptikti ir įvertinti padeda keletas tyrimų:
- Gimdos kaklelio tepinėlis (Pap testas) – pagrindinis būdas nustatyti pakitimus gimdos kaklelyje, makštyje ar išangėje.
- Kolposkopija – specialus tyrimas, kai gydytojas apžiūri gimdos kaklelį, makštį ar vulvą, jei Pap testas parodė pakitimų.
- Biopsija – būtina, kai reikia tiksliai įvertinti ląstelių pokyčius bei patikslinti diagnozę. Ryklėje SIL nustatomas per atitinkamą apžiūrą.
Pakitimai dėl ŽPV dažnai vystosi lėtai, todėl praėjus daugeliui metų po užsikrėtimo gali atsirasti SIL arba vėžys.
Reguliarus tikrinimasis
Iš visų su ŽPV susijusių vėžių profilaktiniai tyrimai rutiniškai taikomi tik gimdos kaklelio vėžiui. Paprastai nuo 21 metų amžiaus rekomenduojama reguliariai atlikti Pap testą ar HPV tyrimą, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos veiksnių. Kreipkitės į gydytoją, kuris padės nustatyti, kokio dažnumo tyrimai optimali jūsų sveikatai.
Diagnozės reikšmė
Jei atsakymas „nėra plokščialąstelinės intraepitelinės lėzijos ar piktybinių pokyčių“, tai reiškia, kad tyrime nenustatyta jokių pakitusių ląstelių ar ikivėžinių būklių. Tai gera žinia, tačiau būtina ir toliau reguliariai tikrintis pagal gydytojo rekomendacijas.
Nors didžioji dalis atvejų susijusi su ŽPV, kai kuriais atvejais galima rasti nedidelės rizikos SIL ir be šios infekcijos. Didelės rizikos SIL beveik visada sukelia ŽPV.
Gydymo galimybės
Nedidelės rizikos lėzijos dažniausiai išnyksta be gydymo, tačiau didelės rizikos SIL reikalauja įvairių gydymo būdų, priklausomai nuo pokyčių vietos ir apimties:
- Vietiniai vaistai: naudojami kremai ar tepalai, kuriuose gali būti imuninę sistemą stimuliuojančių, hormoninių ar chemoterapinių medžiagų.
- Krioterapija: pakitusios ląstelės užšaldomos skystu azotu ir taip sunaikinamos.
- Lazerinis gydymas: naudojant lazerį, perdegina pakitusias gleivinės ar odos sritis.
- Chirurginis pašalinimas: didesni ar giliau esantys pakitimai procedūrų metu pašalinami (pvz., LEEP arba kūgio formos biopsija).
Vėžio rizika
Nustatytas didelės rizikos SIL rezultatas dar nereiškia, kad žmogus turi vėžį – tai rodo, kad gimdos kaklelio, makšties, išangės ar kitos srities ląstelės linkusios keistis. Tik 2 % atvejų, jei HSIL nėra gydomas, laikui bėgant gali išsivystyti vėžys. Kiek laiko tam prireiks – labai individualu, procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Laiku nustatytas pakitimas ir gydymas apsaugo nuo vėlesnių komplikacijų.
Kaip galima išvengti SIL
Pagrindinė prevencijos priemonė – ŽPV vakcina, apsauganti net iki 90 % ŽPV sukeliamų atvejų. Jūsų gydytojas gali patarti, ar esate tinkami skiepams.
Kitos priemonės, mažinančios riziką:
- naudoti apsaugos priemones lytinių santykių metu (prezervatyvus ir dantų plėveles),
- riboti seksualinių partnerių skaičių,
- ištirti save ir partnerius dėl lytiškai plintančių infekcijų,
- laikytis rekomenduojamų patikros dažnumo gairių,
- atsisakyti rūkymo.
Prognozė ir gyvenimas su SIL
Lengvi (mažos rizikos) ląstelių pokyčiai dažniausiai išnyksta savaime. Laiku diagnozuoti ir gydyti didesnės rizikos SIL paprastai neperauga į invazinį vėžį. Svarbiausia nuolat sekti savo sveikatos būklę, laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina neignoruoti įtartinų simptomų lytinių organų, burnos ar ryklės srityje. Jei įtariate, kad galėjote turėti kontaktą su ŽPV užsikrėtusiu asmeniu – pasitarkite su gydytoju. Kalbėkitės ir apie tai, kaip dažnai jums reikėtų atlikti Pap testą ar kitus prevencinius tyrimus – laiku diagnozuoti pakitimai gali išgelbėti gyvybę.
Ką verta pasiteirauti gydytojo
- Kokia tikimybė, kad mano SIL išsivystys į vėžį?
- Ar man yra tikslinga skiepytis nuo ŽPV?
- Kaip reikėtų reaguoti į gauto tyrimo rezultatus?
- Ar rekomenduojate dažniau atlikti Pap testą?
- Kokį gydymą siūlote ir kodėl?
- Ar turiu didesnę riziką vėl susirgti SIL ateityje?
