Poūminė odos raudonoji vilkligė yra viena iš kelių raudonosios vilkligės formų, paveikiančių odą. Ši būklė išsiskiria tuo, kad ant kaklo, pečių, nugaros, rankų arba krūtinės atsiranda raudonos žiediškos arba iškilios dėmės. Apie pusė sergančiųjų taip pat turi sisteminę raudonąją vilkligę – labiau paplitusią šios ligos formą, kuri veikia ne tik odą, bet ir kitus organus.
Kas yra poūminė odos raudonoji vilkligė?
Poūminė odos raudonoji vilkligė (angl. SCLE) – tai imuninio sutrikimo nulemta lėtinė odos liga. „Poūminė“ šiuo atveju apibūdina uždegimo, matomo odos biopsijoje, pobūdį. SCLE pasireiškia įvairiais odos bėrimais, kurie gali būti skirtingi kiekvienam žmogui, todėl diagnozė dažnai būna sudėtinga. Svarbu rasti sveikatos priežiūros specialistą, kuriuo pasitikite, kuris padės rasti tinkamiausią gydymą ir palaikys sprendžiant kasdienius iššūkius.
SCLE tipai
- Žiedinės formos SCLE: Šis bėrimas išryškėja kaip raudoni, iškilūs, žiedo formos dariniai atvirose odos vietose – dažniausiai po saulės poveikio. Žaizdelėms gyjant lieka pašviesėjusios odos sritys.
- Papulinė-pleiskanotoji SCLE: Bėrimą sudaro nelygūs mazgeliai su pleiskanomis, primenantys egzemą ar psoriazę. Irgi išryškėja po saulės spindulių, dažniausiai ten, kur oda atvira šviesai.
Poūminės odos raudonosios vilkligės simptomai
Pagrindinis SCLE simptomas – bėrimas. Jis pasireiškia odos plotuose, kuriuos pasiekia saulės spinduliai: ant kaklo, rankų, krūtinės ar nugaros. Bėrimo požymiai gali būti įvairūs:
- Ryškiai raudonos žiediškos ar iškilios dėmės, kurios gali jungtis tarpusavyje į apskritimus.
- Raudona, nelygi ir sausa oda, panaši į psoriazės bėrimą.
Dažniausiai šios dėmės nesukelia niežulio ar randėjimo, tačiau pasitaiko, kad užgijus lieka pasikeitusi odos spalva.
Kas lemia SCLE atsiradimą?
Poūminės odos raudonosios vilkligės priežastys yra sudėtingos ir iki galo neišaiškintos. Manoma, kad svarbus vaidmuo tenka tiek genetikai, tiek aplinkos veiksniams – ultravioletinei radiacijai, tam tikriems vaistams, rūkalams ar pesticidams.
Maždaug trečdaliui sergančiųjų SCLE išsivysto kaip reakcija į tam tikrus medikamentus:
- Priegrybiniai vaistai
- Vaistai nuo epilepsijos
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Vaistai chemoterapijoje
- AKF inhibitoriai
- Protonų siurblio inhibitoriai
- Tumoro nekrozės faktoriaus inhibitoriai
Pavojai ir komplikacijos
Žmonėms, sergantiems poūmine odos raudonąja vilklige, dažnai tenka ypač kruopščiai vengti saulės spindulių. Ši nuolatinė apsauga ilgainiui gali lemti vitamino D trūkumą. Be to, nuolatinis bėrimas ir būtina priežiūra kartais neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia psichologinį diskomfortą.
Rizikos veiksniai
Didelę reikšmę turi paveldimumas – vilkligė dažnai pasitaiko šeimose. Dažniau suserga moterys, žmonės nuo 40 iki 60 metų, taip pat dažniau pasitaiko baltosios rasės atstovams.
Kaip diagnozuojama poūminė odos raudonoji vilkligė?
Diagnozę paprastai nustato odos ar sąnarių ligų specialistas. Gydytojas pirmiausia apžiūri pacientą, išsiaiškina visus nusiskundimus ir būdingus simptomus. Dažnai atliekama odos biopsija – paimamas mažas odos gabalėlis tyrimui mikroskopu. Tai padeda tiksliai įvertinti, ar bėrimą sukėlė vilkligė.
Papildomi tyrimai, padedantys nustatyti SCLE
- Bendras kraujo tyrimas
- Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) testas
- C reaktyvinio baltymo (CRB) testas
- Antikūnų prieš branduolio antigenus (ANA) testas
- Kepenų funkcijos tyrimai
- Inkstų funkcijos tyrimai
- Šlapimo tyrimas
Gydymo galimybės
Pati svarbiausia priemonė sergant – kruopšti apsauga nuo saulės. Kasdien rekomenduojama naudoti plataus spektro SPF 50 ar didesnio faktoriaus priemones. Gydymo taktika priklauso nuo simptomų sunkumo – kartais prireikia tik išorinio gydymo, kitais atvejais skiriami ir geriami vaistai:
- Kortikosteroidų tepalai: hidrokortizonas, triamcinolonas, dezoksimetazonas, klobetasolis
- Kalcineurino inhibitorių tepalai: takrolimas, pimekrolimas
- Geriamieji antimalariniai vaistai: hidroksichlorokvinas, chlorokvinas, kvinakrinas
- Imunosupresantai: metotreksatas, mikofenolato mofetilis, azatioprinas, talidomidas
- Geriamieji retinoidai: acitretinas, izotretinoinas
- Priešuždegiminiai vaistai: dapsonas, sulfasalazinas
- Monokloniniai antikūnai: imunoglobulinas (IVIG), rituksimabas, belimumabas
Ligos prevencija
Visiškai išvengti šios ligos kol kas neįmanoma, tačiau galima sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą:
- Stenkitės nevartoti vaistų, kurie gali sukelti ar paaštrinti SCLE. Visada pasitarkite su gydytoju dėl jų poveikio.
- Papildomai vartokite vitamino D papildus, nes mažai būdami saulėje galite patirti jo trūkumą.
- Nerūkykite, nes rūkymas gali dar labiau pabloginti būklę.
Svarbu saugotis ultravioletinių spindulių:
- Kiekvieną dieną tepkite plataus spektro kremą nuo saulės (bent SPF 50).
- Venkite būti saulėje intensyviausiu metu – tarp 10 ir 16 valandos.
- Nenaudokite soliariumų ar kitų UV šaltinių.
- Norint papildomos apsaugos, dėvėkite plačiabryles skrybėles, ilgas rankoves ir kitus apsauginius drabužius.
Ligos eiga ir prognozė
Poūminė odos raudonoji vilkligė yra lėtinė liga – simptomai gali atsirasti ir vėl aprimti daugelį metų. Sėkmingas gydymo pasirinkimas ir nuolatinė apsauga nuo saulės padeda sumažinti paūmėjimus ir suvaldyti būklę.
Kasdienybė su poūmine odos raudonąja vilklige
Gyventi su šia liga nėra lengva – gyvenimo įpročius gali tekti keisti visam laikui. Tačiau yra būdų palengvinti kasdienybę ir susigrąžinti kontrolę:
- Išsamiai domėkitės liga – kuo daugiau sužinosite, tuo lengviau bus priimti sprendimus dėl sveikatos priežiūros.
- Raskite specialistą, kuriuo pasitikite, nes gydytojų pagalba bus reikalinga nuolat.
- Nepamirškite emocinės paramos – dalinkitės patirtimi ir klausykitės kitų sergančiųjų, nes tai padeda jaustis mažiau vienišiems.
- Rūpinkitės bendra sveikata: sveikai maitinkitės, daugiau judėkite, skirkite laiko poilsiui bei streso valdymui. Svarbu nepamiršti, kad net ir sergant daug ką galima kontroliuoti rūpinantis savo savijauta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą vos pastebėję įtartinus bėrimus ar kitus SCLE simptomus. Gydytojas gali jus nukreipti pas odos ligų gydytoją, kuris padės nustatyti tikslią diagnozę ir parinks gydymą. Gali būti, kad reikės periodinių vizitų ir vaistų keitimo – geriausiai, kai ligą prižiūri gydytojas, kuris išklausys jūsų rūpesčius ir padės rasti veiksmingiausią sprendimą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti savo gydytojui
- Kas, tikėtina, sukėlė mano poūminę odos raudonąją vilkligę?
- Kokia tikimybė, kad liga pereis į sisteminę vilkligės formą?
- Kaip galėčiau išvengti naujų bėrimų atsiradimo?
- Kokie yra efektyviausi jau esamų odos pažeidimų gydymo būdai?
