Symbrachidaktilija – tai retas įgimtas rankos vystymosi skirtumas, kai vaikas gimsta su per trumpais ar tarpusavyje suaugusiais pirštais – dažniausiai pažeidžiama tik viena ranka. Šis sveikatos sutrikimas pastebimas iškart gimus ir dažnai reikalauja ortopedų ar vaikų rankų chirurgų priežiūros.
Simptomai ir diagnostika
Kai kurie kūdikiai gimsta su trumpesniais ar suaugusiais pirštais, o atskiros šio defekto formos gali paveikti kaulus, raumenis, raiščius, sausgysles bei nervus. Svarbiausias šios būklės bruožas – išryškėję rankos pirštų vystymosi skirtumai. Paprastai sutrikimas identifikuojamas jau gimdymo metu, stebint naujagimio rankas.
Nors dažniausiai jokių papildomų tyrimų nereikia, kai kuriais atvejais gydytojai taiko ultragarsą nėštumo metu ar rentgenogramas po gimimo, norėdami tiksliai įvertinti pažeidimų pobūdį. Jau pirmomis gyvenimo dienomis specialistai nurodo, kuriai iš keturių pagrindinių formų priklauso naujagimio būklė.
Pagrindinės formos
- Trumpų pirštų tipas (1): Vaiko rankoje lieka didžioji dalis nykščio ir keturi pirštai, tačiau jie būna trumpesni, trūksta kaulų, dažnai pastebimi kiti struktūriniai ypatumai.
- Oligodaktilinis tipas (2): Vaikas turi tik nykštį ir mažylį, o tarp kitų pirštų matomos spragos (vadinamas netipišku plyšiniu delnu).
- Monodaktilinis tipas (3): Išsivystęs tik nykštys, o kiti keturi pirštai yra tik iš dalies suformuoti kaip ataugos, gali trūkti kaulų ar raumenų.
- Peromelinis tipas (4): Visiškai nėra pirštų arba nykščio.
Kaip sutrikimas veikia vaiko gyvenimą?
Symbrachidaktija veikia ne tik rankos išvaizdą – dėl šios būklės sunkiau atlikti kasdienes veiklas, kurioms reikalingas griebimas, smulkūs judesiai. Nors taikoma chirurginė ir kitokia pagalba, visiškai rankos funkcijos atkurti dažnai nepavyksta. Tačiau liga neturi įtakos bendram vaiko augimui ar vystymuisi.
Priežastys
Symbrachidaktijos kilmė nėra aiški. Specialistai svarsto, kad ji gali atsirasti dėl prastai susiformavusio kraujotakos tinklo vaisiaus vystymosi metu, vadinamosios kraujagyslinės disgenezijos. Skirtingai nei daugelis kitų įgimtų rankos ypatybių, ši būklė nėra genetinė, tad jos nepaveldi iš tėvų.
Gydymo galimybės
Daugumai vaikų rekomenduojama chirurginė intervencija, siekiant pagerinti funkciją ir rankos išvaizdą. Chirurgas parinks gydymo būdą, priklausomai nuo konkretaus atvejo – kartais prireikia ir kelių operacijų, kurios dažniausiai atliekamos pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje.
Operacijos metu chirurgai gali atlaisvinti ir perkelti minkštuosius audinius ar odą, kad vaikas galėtų geriau griebti ir laikyti daiktus. Kai kuriais atvejais naudojami piršto persodinimo būdai – prireikus, iš pėdos perkeliamas pirščiukas į ranką. Toks metodas leidžia gerokai padidinti rankos funkcionalumą, nepažeidžiant pėdos judėjimo galimybių.
Kai kuriems vaikams prieš arba po operacijos rekomenduojamas specialus įtvaras ar longetė, stiprinanti suformuotus pirštus. Prireikus, skiriamas ir protezas, kad lengviau būtų laikyti daiktus.
Kineziterapija ir prisitaikymas
Neretai po chirurginių procedūrų vaikui prireikia reabilitacijos – užsiėmimų su kineziterapeutu, kuris padeda maksimaliai išnaudoti rankos galimybes. Tokios priemonės padeda išmokyti vaiką tinkamai naudoti ranką ir prisitaikyti prie naujos funkcijos.
Pooperacinis laikotarpis
Atsistatymo laikas labai priklauso nuo pasirinktos operacijos tipo. Gydytojas pateiks tikslias rekomendacijas, kaip rūpintis vaiko ranka po visiško ar dalinio defekto korekcijos.
Prevencija – ar įmanoma išvengti?
Šios įgimtos būklės išvengti neįmanoma, tačiau žinoma, kad kai kurie žalingi įpročiai nėštumo metu didina įvairių apsigimimų riziką. Alkoholis, rūkymas ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas artimai siejami su pavojumi vaisiaus vystymuisi. Būsimos motinos turėtų pasitarti su savo gydytoju, kokios medžiagos ar veiklos kelia riziką, ir jų vengti laukimosi laikotarpiu.
Gyvenimas turint symbrachidaktiją
Nepaisant šio įgimto rankos skirtumo, vaiko bendra raida paprastai išlieka normali. Jei kartu nustatomas ir kitas sveikatos sutrikimas, gydymas gali būti išplėstas ar derinamas su kitomis medicininėmis pagalbos formomis.
Jei tėvai ar globėjai pastebi kokių nors neįprastų pokyčių vaiko rankose – smarkesnį patinimą, kraujavimą, paraudimą, išskyras ar didesnį jautrumą – rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kuris būtent symbrachidaktijos tipas diagnozuotas jų vaikui?
- Kokios operacijos gali būti reikalingos ir kiek jų gali prireikti?
- Kokio amžiaus vaikui rekomenduojama taikyti chirurginį gydymą?
- Ar reikės kineziterapijos ar kitų nestandartinių gydymo priemonių?
