Tinea capitis – tai grybelinė galvos odos infekcija, dažniausiai nustatoma vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Liga pažeidžia plaukuotą galvos dalį, sukelia plikimo židinius, paraudimą, niežėjimą ir pleiskanojimą. Tinea capitis dar žinoma kaip galvos odos grybelis arba žiedinė pūslelinė.
- 1.Kas yra tinea capitis?
- 2.Kam dažniausiai pasireiškia ši infekcija?
- 3.Tinea capitis paplitimas ir infekcijos židiniai
- 4.Tinea capitis simptomai
- 5.Kaip vystosi ši grybelinė infekcija?
- 6.Tinea capitis diagnostika
- 7.Tinea capitis gydymas
- 8.Kaip apsaugoti šeimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kaip atskirti nuo kitų galvos odos ligų?
Kas yra tinea capitis?
Ši grybelinė infekcija vystosi tada, kai grybeliai patenka į plaukų folikulus, o kartais – ir į patį plauką. Tinea capitis gali paveikti ne tik galvos odą, bet ir antakius ar blakstienas. Ligos eigai būdingi du pagrindiniai tipai: uždegiminė ir neuždegiminė forma. Uždegiminė eiga dažnai pasireiškia skausmingais pūliniais židiniais, vadinamais kerionais. Juose gali būti pūlių, susidaro šašai, o stipresnis uždegimas kartais baigiasi randėjimu bei nuolatiniu plaukų netekimu.
Neuždegiminis tipas retai sukelia negrįžtamą plikimą. Jam būdinga, kad plaukai lūžta pačioje šaknyje (atsiranda vadinamosios „juodos dėmės“) arba kiek aukščiau nuo galvos odos (vadinamosios „pilkos dėmės“), paliekant trumpus plaukų stiebus.
Kam dažniausiai pasireiškia ši infekcija?
Dažniausiai liga nustatoma 3–14 metų vaikams. Tačiau tinea capitis gali išsivystyti ir suaugusiems, ypač tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Tinea capitis paplitimas ir infekcijos židiniai
Su tinea capitis dažnai susiduria tiek šeimos gydytojai, tiek dermatologai. Nors susirgimų fiksuojama visame pasaulyje, dažniau liga plinta karštuose ir drėgnuose regionuose, pavyzdžiui, atogrąžų juostoje.
Tinea capitis simptomai
- Ant galvos odos atsirandantys patinę ir paraudę židiniai.
- Sausi, pleiskanojantys bėrimai.
- Stiprus niežėjimas.
- Plikimo ploteliai (alopecija).
- Galvos oda pleiskanoja, kartais primena įprastas pleiskanas.
- Kūno temperatūros padidėjimas.
- Padidėję limfmazgiai kakle.
Kas būdinga uždegiminėms formoms?
Uždegiminės formos metu ant galvos atsiranda skausmingi, paraudę pūliniai (kerionai), kurie gali skleisti pūlius ir būti aptraukti šašais. Dažnai tokie židiniai palieka randus, plaukai nebeatauga.
Neuždegiminei eigai būdingos „juodos“ arba „pilkos“ dėmės: plaukai nulūžta ties šaknimi arba šiek tiek aukščiau, lieka trumpučiai stagarėliai arba juodi taškai.
Kaip vystosi ši grybelinė infekcija?
Sukėlėjai – dermatofitai, pelėsiniai grybeliai, mėgstantys šilumą ir drėgmę. Infekcija itin lengvai plinta nuo žmogaus, gyvūno arba iš aplinkos. Grybeliai gali ilgai išlikti ant daiktų, kuriuos lietė užsikrėtęs žmogus.
Rizikos veiksniai
- Karštas, drėgnas klimatas
- Gyvenimas ar lankymasis tankiai apgyvendintose vietose
- Kontaktiniai sportai
- Nedidelės galvos odos traumos
- Retas arba netinkamas galvos plovimas
- Padidėjęs prakaitavimas
- Bendras naudojimasis šukomis, kepurėmis, sporto reikmenimis
- Nusilpęs imunitetas (dėl ligų, tokių kaip onkologinės ligos ar cukrinis diabetas)
Tinea capitis plitimo būdai
- Kontaktas su užsikrėtusiu žmogumi (net jei nėra matomų simptomų)
- Kontaktas su sergančiais gyvūnais (dažniausiai šunimis ar katėmis ir kitais augintiniais)
- Naudojimasis tais pačiais daiktais (šukomis, kepurėmis, pagalvėmis, rankšluosčiais, šalmais)
Tinea capitis diagnostika
Iš pradžių gydytojas įvertina simptomus, apžiūri plaukus, galvos odą, odos paviršių. Dažnai diagnozę galima įtarti vien iš vaizdo. Tačiau patvirtinti infekciją leidžia papildomi tyrimai: gydytojas gali paimti nulūžusių plaukų ar galvos odos fragmentų mėginį tolesnei analizei.
Pagrindiniai tyrimo metodai
- KOH testas. Laboratorijoje infekuota medžiaga užlašinama kalio hidroksido tirpalu, tada tiriama mikroskopu. Rezultatus paprastai galima gauti per parą.
- Grybų pasėlis. Jei KOH tyrimas neduoda aiškaus atsakymo, atliekamas pasėlis. Kol grybai išauga ir galima nustatyti jų rūšį, kartais prireikia kelių savaičių. Šis metodas pasižymi didžiausiu tikslumu.
- Woodo lempa. Gydytojas galvos odą apšviečia specialia ultravioletine lempa. Kai kurie dermatofitai šviečia skirtingomis spalvomis (geltona, žalia ar žydra), todėl galima nustatyti grybelio tipą.
Tinea capitis gydymas
Norint išnaikinti infekciją, dažniausiai skiriami geriami priešgrybeliniai vaistai. Vietinio poveikio (tepamieji) preparatai paprastai būna nepakankamai veiksmingi. Vaistus reikia vartoti mažiausiai šešias savaites, kol infekcija visiškai išnyks. Vaikams dažniausiai skiriami griseofulvinas ar terbinafinas.
Papildomai gydytojas gali paskirti šampūną su seleno sulfidu – naudoti bent du kartus per savaitę. Šampūnas nepašalina infekcijos, bet padeda sumažinti jos plitimą. Antifunginiai kremai taip pat gali būti rekomenduojami – juos reikia tepti ant pažeistos odos, kad infekcija nesimėtytų. Tačiau nuo grybelio jie neišgydo.
Jei atsiranda kerionų arba stiprus uždegimas, gali būti paskirti steroidai (pvz., prednizolonas), padedantys sumažinti uždegiminę reakciją ir sumažinti randėjimo pavojų.
Suaugusieji taip pat gydomi geriamaisiais priešgrybeliniais vaistais, dažniausiai terbinafinu ar itrakonazolu. Papildomai gydytojas gali rekomenduoti specialų šampūną, kremus ar steroidus.
Kaip apsaugoti šeimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui?
- Plauti pagalves, patalynę ir rankšluosčius aukštoje temperatūroje.
- Vengti bendro naudojimosi šukomis, kepurėmis, šalmais ar kitais asmeniniais daiktais.
- Išvalyti ar keisti šeimoje naudojamus plaukų priežiūros prietaisus.
- Reguliariai plauti rankas, ypač po sąlyčio su augintiniais.
- Laikyti vaiko galvos odą švarią ir sausą.
- Užsikrėtusius vaikus laikinai izoliuoti nuo kitų vaikų, kad nebūtų užkrėsti bendraklasiai.
Ligos eiga ir prognozė
Neuždegiminės tinea capitis formos paprastai sėkmingai išgydomos, jei laikomasi gydymo režimo. Uždegiminės formos gali sukelti randus bei nuolatinį plikimą. Labai svarbu nenutraukti paskirto gydymo anksčiau laiko – net ir tuomet, kai simptomai atrodo praėję. Suaugus susirgimas dažniausiai išnyksta savaime, tačiau vaikystėje reikalingas kruopštus gydymas.
Kaip atskirti nuo kitų galvos odos ligų?
Seborėjinį dermatitą, palyginti su tinea capitis, dažniau pastebi vyresni vaikai. Seborėjinio dermatito metu nepastebima plaukų slinkimo, plaukai nelūžinėja. Nedidelius seborėjinio dermatito atvejus galima gydyti be recepto įsigyjamomis priemonėmis, tačiau tinea capitis beveik visada reikia gydyti receptiniais vaistais.
Tinea barbae – kita grybelinė infekcija, pažeidžianti barzdos ir ūsų sritį, būdinga tik suaugusiems vyrams. Ji dažniausiai išplinta nuo užsikrėtusių gyvūnų, tarp žmonių perduodama itin retai.
