Dantų netekimas – problema, kuri vaikystėje laikoma natūralia, tačiau suaugusiųjų amžiuje ji gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Netekus nuolatinio danties, burnos sveikata gali pradėti prastėti: kyla pavojus žandikaulio kaului, dantys ima judėti, atsiranda žandikaulio ar sąkandžio skausmai. Jei problema nesprendžiama, ilgainiui galima prarasti ir daugiau dantų. Šios grandinės galima išvengti, jeigu laikomasi tinkamos burnos higienos ir reguliariai lankomasi pas odontologą.
Kaip dažnai pasitaiko dantų netekimas
Remiantis statistika, daugybė suaugusiųjų bent kartą gyvenime netenka dantų – net dalis jų neturi nė vieno natūralaus danties. Tad dantų netekimas yra dažna, bet dažnai nepakankamai įvertinama problema.
Dantų netekimo simptomai
Dantų netekimas dažnai atsiranda netikėtai, tačiau yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Nuo burnos sklindantis nemalonus kvapas
- Kraujuojančios dantenos
- Laisvai judantis dantis
- Patinusios dantenos
- Skausmas danties srityje
Pastebėjus šiuos požymius, svarbu kreiptis į odontologą – kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti dantis.
Dantų netekimo priežastys
Pagrindine suaugusiųjų dantų netekimo priežastimi laikomos dantenų ligos. Tačiau dantų gali netekti ir dėl kitų veiksnių:
- Dantų ėduonies
- Fizinių sužalojimų – pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų
- Nuolatinio dantų griežimo (bruksizmo)
Dantų netekimo rizikos veiksniai
Tam tikros būklės ir gyvenimo įpročiai gali didinti dantų netekimo riziką. Tarp jų:
- Autoimuninės ligos (pvz., Sjogreno sindromas)
- Burna, nuolat išsausėjusi dėl seilių trūkumo
- Hormoniniai pokyčiai, ypač menopauzės metu
- Netinkama burnos higiena
- Tam tikri vaistai, sukeliantys burnos sausumą
- Rūkymas ir kitų rūšių tabako vartojimas
- Prastai kontroliuojamas diabetas
- Vapingo įpročiai
Genetika taip pat gali turėti įtakos – jei šeimoje buvo ar yra sergama dantenų ligomis, šansai susidurti su šia problema didesni.
Kokios gali būti dantų netekimo pasekmės
Dantų netekimas lemia ne vien estetinius pokyčius, bet ir išprovokuoja įvairias komplikacijas:
- Žandikaulio kaulo nunykimas
- Veido formos pakitimai, pvz., įdubusi skruostų ar smakro sritis
- Didelis krūvis likusiems dantims
- Sutrikęs sąkandis
- Laisvai judantys ar besikeičiantys vietą dantys
- Kalbos pokyčiai
- Žandikaulio sąnario sutrikimai
Kaip nustatomas dantų netekimas
Dantų netekimas paprastai nustatomas atlikus profesionalią apžiūrą. Gydytojas odontologas įvertina burnos sveikatą, nustato ar nėra papildomų dantenų ar dantų pažeidimų, galinčių prisidėti prie dantų praradimo.
Be įprastos apžiūros, dažnai atliekamas rentgeno tyrimas. Taip įvertinama, kiek išliko žandikaulio kaulo ir ar nėra likusių danties šaknų likučių.
Dantų netekimo gydymo būdai
Negydant vieno prarasto danties, didėja rizika laikui bėgant prarasti daugiau. Todėl svarbu laiku priimti sprendimą dėl danties atkūrimo – taip išvengiama ilgalaikių burnos sveikatos problemų.
Gydytojai dažniausiai gali pasiūlyti šiuos dantų atkūrimo būdus:
- Dantų implantai. Tai tarsi dirbtinė danties šaknis, ant kurios tvirtinamas vainikėlis. Implantai yra ilgaamžiškiausi ir labiausiai primena natūralius dantis.
- Dantų tiltai. Šis būdas leidžia prisegti dirbtinį dantį tarp dviejų gretimų nuosavų dantų. Paprastai tiltai tarnauja 5–15 metų.
- Protezai. Jei trūksta visų dantų ar kelių jų iš eilės, pritaikomi išimami arba fiksuoti protezai. Jie gali būti tradiciniai arba paremti implantais. Vidutinė jų tarnavimo trukmė siekia 7–10 metų.
Kiek laiko trunka atsigauti po gydymo
Gydymo trukmė priklauso nuo pasirinktos atstatymo priemonės, atkuriamų dantų skaičiaus, individualios burnos ir bendros sveikatos būklės. Tikslesnį atsigavimo laiką visada aptarkite su savo gydytoju odontologu – jis sudarys veiksmų planą pagal jūsų situaciją.
Kaip apsisaugoti nuo dantų netekimo
Ne visada įmanoma išvengti dantų netekimo – ypač jei priežastis yra trauma. Tačiau daugeliu atvejų riziką galima gerokai sumažinti, laikantis kelių svarbių rekomendacijų:
- Du kartus per dieną valykite dantis minkštu šepetėliu ir naudokite dantų pastą su fluoru
- Kartą per dieną naudokite tarpdančių siūlą
- Reguliariai lankykitės pas odontologą profilaktinei apžiūrai ir burnos higienai
- Naudokite apsauginę kapą jeigu griežiate dantimis arba sportuojate kontaktinius sportus
Perspektyva ir prognozė
Nors dantų netektis tiesiogiai negresia gyvybei, jos pasekmės gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Net nedidelė dantų stoka trukdo tinkamai kramtyti ir mėgautis įvairiais maisto produktais, todėl gali trūkti svarbių maistinių medžiagų. Be to, dantenų ligos, kurios dažniausiai ir lemia dantų netekimą, yra infekcinės ir gali pasklisti po visą organizmą per kraują.
Geriausia išeitis – prevencija. Reguliarios apžiūros ir kruopšti kasdienė burnos priežiūra leidžia išsaugoti dantis. Net jei prarastas vienas ar keli dantys, niekada nevėlu pradėti gydymą ir atkurti prarastus dantis.
Kada svarbu kreiptis į odontologą
Profilaktinės apžiūros ir profesionalus dantų valymas padeda užkirsti kelią daugeliui burnos ligų, tad rekomenduojama lankytis kas pusmetį arba pagal individualius gydytojo patarimus. Jei esate linkę į ėduonį ar dantenų ligas, vizitus gali tekti dažninti.
Taip pat būtina kreiptis, jei atsiranda blogas burnos kvapas, kraujuoja arba tinsta dantenos, pastebite dantų judėjimą ar kitus pokyčius.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar būtina gydyti prarastą dantį?
- Kuris dantų atstatymo būdas jums tinkamiausias?
- Ar ankstesnė sveikatos istorija įtakos gydymo pasirinkimą?
- Kaip ilgai truks gydymas?
- Kiek vizitų gali prireikti?
- Kaip ilgai galima išlaikyti atkurto danties ar protezo rezultatus?
