Torsades de Pointes (dar vadinama „suktais taškais“) yra reta, pavojinga ir labai greita širdies ritmo (tachikardijos) forma, kuri išsivysto skilveliuose, apatinėse širdies kamerose. Normalus širdies susitraukimų dažnis yra 60-100 kartų per minutę, tačiau esant skilvelių tachikardijai dažnis gali šoktelėti net iki 150–300 dūžių per minutę.
Kas sukelia šią būklę?
Dažniausiai pagrindinė priežastis yra pailgėjusio QT intervalo sindromas – elektrinis širdies sutrikimas, dažnai matomas elektrokardiogramoje (EKG). Šį sindromą gali lemti paveldimos genetinės anomalijos arba tam tikri vaistai. Kai kuriems žmonėms pailgėjęs QT intervalas pasireiškia dėl įgimtos klaidos, kitiems – vartojant tam tikrus vaistinius preparatus.
Jei asmuo turi pailgėjusį QT intervalą ir tuo metu širdies skilveliai gauna ankstyvą impulsą, kai dar nėra pasiruošę kitam susitraukimui, gali išsivystyti Torsades de Pointes ritmo sutrikimas.
Torsades de Pointes ir skilvelių virpėjimas: kuo skiriasi?
Ši ritmo patologija – tai specifinė skilvelių tachikardijos forma, susijusi būtent su pailgėjusiu QT intervalu. Stebint EKG, šis ritmas atrodo lyg susidarantys „sukami taškai“ arba viršūnės, iš čia ir pavadinimas. Negydoma, Torsades de Pointes gali peraugti į skilvelių virpėjimą – gyvybei pavojingą būklę.
Kam dažniausiai pasitaiko?
Šio ritmo sutrikimo rizika padidėja tiems, kas paveldi pailgėjusį QT intervalą ar vartoja vaistus, galinčius sukelti šį elektrinį pokytį. Taip pat riziką kelia didelės diuretikų dozės, tam tikra širdies liga, itin lėtas širdies ritmas, pakitę kalio, magnio ar kalcio kiekiai kraujyje.
- Su pailgėjusiu QT intervalu gimsta nuo 1 iš 2000 iki 1 iš 20 000 žmonių.
- Taip pat žymiai padidina riziką kai kurie dažnai naudojami vaistai.
Torsades de Pointes simptomai
Apie pusė žmonių nejaučia jokių simptomų. Kiti gali pastebėti:
- Staigų galvos svaigimą
- Širdies plakimo pojūtį
- Apalpimo epizodus
- Silpnumą, lengvą apsvaigimą
- Netikėtą širdies sustojimą
- Staigią mirtį
Kas gali sukelti šią būklę?
Torsades de Pointes dažniausiai sukelia:
- Paveldėtas arba įgytas pailgėjęs QT intervalas
- Vaistai (priešgrybeliniai, antibiotikai, kai kurie priešpsichoziniai, priešvėžiniai, antiaritminiai, vaistai nuo pykinimo ir vėmimo)
Veiksniai, didinantys riziką:
- Paveldėtas pailgėjęs QT intervalas
- Širdies ligos
- Moteriška lytis
- Amžius virš 65 metų
- Didelės diuretikų dozės
- Labai lėtas širdies ritmas
- Pakankamai žemas kalcio, magnio ar kalio kiekis
- Intensyvus viduriavimas, vėmimas
Kokios galimos komplikacijos?
- Skilvelių virpėjimas
- Apalpimas
- Staigi širdies mirtis
Kaip nustatoma ši būklė?
Pagrindinis tyrimas – elektrokardiograma, kurioje gydytojas mato specifinę, „suktų taškų“ primenančią skilvelių takikardiją. Papildomai gali būti skiriami kraujo tyrimai (elektrolitų pusiausvyrai), širdies echoskopija, ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas naudojant nešiojamą monitorių.
Torsades de Pointes gydymas
Esant tokiam ritmo sutrikimui, ligonis stebimas ligoninėje iki kol širdies ritmas vėl stabilizuojamas. Gydymas priklauso nuo priežasties:
- Nebevartojami įtariami vaistai
- Skiriami magnio, kalio preparatai pagal poreikį
- Esant paveldimam sindromui – taikomas ilgalaikis gydymas ir sekimas, nes toks atvejis reikalauja daugiau dėmesio negu vaistų sukeltas QT pokytis
Vaistai:
- Magnio ar kalio papildai
- Izoproterenolis ar betablokatoriai
Medicininiai prietaisai ir procedūros:
- Laikinas ar pastovus širdies stimuliatorius
- Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD)
- Elektrinė kardioverzija
- Defibriliacija
Kaip ir bet kuri operacija, šios intervencijos gali sukelti pašalinių reiškinių, tačiau rizika dažnai pateisinama norint atstatyti širdies veiklą ir išsaugoti gyvybę.
Kasdienė priežiūra sergant Torsades de Pointes
- Konsultuotis su aritmologu dėl fizinio aktyvumo, ypač, jei būklė įgimta
- Vartoti paskirtus vaistus taip, kaip nurodė gydytojas
- Reguliariai sekti pulsą ir žinoti, koks ritmas jums įprastas
- Naudoti širdies monitorių, jei jis paskirtas
Ką galite daryti, kad sumažintumėte riziką?
- Nutraukti QT intervalą ilginančių vaistų vartojimą, jei taip pataria specialistas; galima rasti saugesnę alternatyvą
- Papildyti mitybą kalcio, magnio ir kalio preparatais, jeigu gydytojas tai rekomendavo
- Vengti vaistų, ilginančių QT intervalą ir galinčių sukelti pavojingus širdies ritmus
- Jei šeimoje yra sergančiųjų pailgėjusiu QT sindromu, galima atlikti genetinius tyrimus ir kitus šeimos nariams
Ligos eiga ir prognozė
Greitas širdies ritmas, būdingas Torsades de Pointes, dažnai sustoja savaime, tačiau neretai atsinaujina ir be gydymo gali komplikuotis pavojingu skilvelių virpėjimu. Negydant, ši būklė kelia realų pavojų gyvybei. O taikant gydymą ir pašalinus priežastį (pvz., nutraukus vaistus), prognozė gerokai pagerėja.
Kasdienis gyvenimas su šia diagnoze
- Aptarkite fizinio krūvio galimybes su gydytoju, jei Torsades de Pointes susijusi su paveldėtu sindromu
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl vaistų vartojimo
- Mokykitės matuoti pulso dažnį bei atpažinkite pokyčius
- Valgykite daug magnio ir kalio turinčių maisto produktų
- Gerkite daugiau skysčių
- Nešiokite širdies monitorių, jei toks paskirtas
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir būtinai informuokite apie visus pasireiškiančius nepageidaujamus vaistų poveikius. Jei pajutote dažną pulsą, stiprų širdies plakimą, galvos svaigimą ar apalpote – kuo skubiau kreipkitės pagalbos.
Klausimai, kuriuos pravartu aptarti su gydytoju
- Ar mano pailgėjęs QT intervalas paveldėtas, ar atsirado dėl vaistų?
- Kokia tikimybė, kad šį sindromą paveldės kiti šeimos nariai?
- Ar yra saugesnių alternatyvų vaistams, kurie didina Torsades de Pointes riziką?
