Toksinis megakolonas – reta, bet labai pavojinga didelio storosios žarnos uždegimo komplikacija. Liga vystosi, kai stiprus uždegimas pradeda veikti ne tik vidinę žarnos gleivinę, bet persismelkia į gilesnius jos sluoksnius, įskaitant raumenis. Taip pažeidžiama žarnos struktūra, jos sienelės ima silpnėti ir plėstis. Galiausiai toksinės medžiagos iš storosios žarnos gali patekti į kraujotaką, sukeldamos viso organizmo apsinuodijimą.
Kas lemia toksinį megakoloną?
Sunki kolito forma – pagrindinė šios būklės priežastis. Toksinis megakolonas gali išsivystyti sergant įvairiomis ligomis, kurios sukelia žarnos uždegimą:
- Oposinis kolitas – dažniausia uždegiminės žarnyno ligos rūšis, dažnai tampanti šios komplikacijos priežastimi ypač pirmųjų ligos metų bėgyje.
- Krono liga – nors dažniau pažeidžia plonąją žarną, kartais paveikia ir storąją žarną. Toksinis megakolonas gali pasireikšti ypač ligos pradžioje.
- Išeminis kolitas – vystosi dėl prasto kraujo pritekėjimo į žarnyną. Tai sudėtingai gydoma būklė, kurią užleistus palankiai progresuoja į toksinį megakoloną.
- Radiacinis kolitas – gali pasireikšti po spindulinės terapijos, kai kurie pacientai patiria uždelstą ar lėtą uždegimą, sukeliantį komplikacijas.
- Infekcinis kolitas – žarnyno uždegimą sukelia bakterijos, virusai arba parazitai. Ypač pavojingi atvejai tiems, kurių imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, infekcija citomegalovirusu.
- Pseudomembraninis kolitas – dažniausiai sukelia bakterija Clostridioides difficile (C. diff). Dažnai išsivysto po antibiotikų vartojimo, nes naudingos žarnyno bakterijos sunaikinamos, sudarant sąlygas C. diff greitai daugintis ir sukelti sunkų uždegimą.
Toksinio megakolono raida ir pavojai
Pažeistos storosios žarnos sienelės raumenys nebesugeba susitraukti, todėl žarnyne kaupiasi maistas ir dujos. Žarnos sienelės tampa išplėstos, gležnos ir gali plyšti. Prasideda stipri organizmo intoksikacija – toksinės medžiagos prasiskverbia pro storosios žarnos sienelę į kraują, o uždegimas apima visą pilvo ertmę.
Skubus gydymas yra itin svarbus, nes sunki komplikacija per trumpą laiką gali baigtis mirtimi. Plyšus žarnai, gresia stiprus vidinis kraujavimas, pilvaplėvės uždegimas ir sepsis – šios būklės pavojingos gyvybei. Didelis spaudimas pilvo srityje taip pat gali sukelti vidaus organų nepakankamumą dėl sumažėjusio kraujo ir deguonies tiekimo.
Toksinio megakolono simptomai
Ligos požymiai paprastai matomi aiškiai ir sparčiai progresuoja:
- Viduriavimas, neretai – su krauju
- Pilvo skausmas ir jautrumas
- Ryškiai padidėjęs, išsipūtęs pilvas
- Didelis pilvo pūtimas, dujų kaupimasis
- Pykinimas, vėmimas
- Svaigulys
- Vandens trūkumas (dehidratacija)
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Karščiavimas
- Žemas kraujospūdis
- Supainiojimas, sumišimas, nerišlus elgesys
- Bendras silpnumas, nuovargis, savijautos pablogėjimas
Kada gresia didesnė rizika?
Toksinis megakolonas dažnesnis turint tam tikrų rizikos veiksnių:
- Lėtinė uždegiminė žarnyno liga
- Autoimuniniai susirgimai
- Sumažėjęs imunitetas – ŽIV, AIDS, po organų persodinimo ar ilgai vartojant imunitetą slopinančius vaistus
- Cukrinis diabetas
- Inkstų ligos
- Lėtinis plaučių nepakankamumas
- Širdies nepakankamumas
Tam tikri vaistai gali pagilinti situaciją ar lemti komplikacijų atsiradimą: nuskausminamieji opioidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antidepresantai, anticholinerginiai vaistai, vaistai nuo viduriavimo bei preparatai, naudojami žarnyno paruošimui prieš endoskopinius tyrimus.
Kaip nustatoma ši būklė?
Pirmiausia gydytojas įvertins jūsų simptomus bei ligų ir vartojamų vaistų istoriją – kai kurie medikamentai gali užmaskuoti tipiškus požymius. Atliekamas fizinis ištyrimas: tikrinama, ar pilvas padidėjęs, ar yra skausmingų vietų, ar sumažėjusi žarnyno peristaltika, matuojama kūno temperatūra, pulsas, spaudimas.
Diagnozei patvirtinti būtini kraujo tyrimai (įvertinamas baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, uždegimo žymenys) bei žarnyno vaizdiniai tyrimai – rentgenas, pilvo ultragarsas ar kompiuterinė tomografija. Dažniausiai aptinkamas išsiplėtęs (daugiau kaip 6 cm skersmens) storosios žarnos segmentas. Diagnozei taip pat reikalingi tam tikri papildomi požymiai: stipri temperatūra, dažnas pulsas, padidėjęs leukocitų kiekis, mažakraujystė bei dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, žemas spaudimas arba sąmonės sutrikimai.
Gydymas ir pagalba
Pradėjus gydymą ligoninėje, pirmiausia stengiamasi stabilizuoti būklę ir sumažinti uždegimą. Gali prireikti intensyvios slaugos, jei pasireiškia sepsis, kvėpavimo ar inkstų nepakankamumas.
- Skysčių lašinimas (IV) dehidratacijai ir druskų pusiausvyrai atstatyti
- Antibiotikai kraujui ir infekcijoms valdyti
- Kortikosteroidai uždegimui mažinti
- Žarnyno poilsis ir maitinimas per zondą
Jei steroidai nepadeda, gali būti skiriami kiti medikamentai, slopinantys imuninės sistemos aktyvumą ir mažinantys uždegimą.
Chirurginis gydymas
Maždaug kas antram pacientui pakanka gydymo vaistais. Kitiems, ypač jei gresia rimtos komplikacijos, būtina chirurginė intervencija. Dažnai rekomenduojamas dalies storosios žarnos pašalinimas (kolektomija), kad būtų išvengta pavojingų pasekmių. Tokiu atveju dažnai suformuojama laikina arba nuolatinė stomos anga pilvo sienelėje, pro kurią pasišalina žarnyno turinys. Pripratimas prie stomos – didelis iššūkis, ypač jei sprendimas priimamas staiga.
Ligos prognozė
Laiku suteikus pagalbą, išgyvenamumas pakankamai aukštas – pasveiksta daugiau nei 9 iš 10 pacientų. Jei išsivysto tokios komplikacijos kaip žarnos plyšimas, išgyvenamumas sumažėja iki maždaug 75 %. Didžiausią pavojų kelia pavėluotas gydymas, todėl labai svarbu laiku pastebėti ligos požymius ir greitai kreiptis pagalbos.
