Tracheostenoze: simptomai, priežastys ir gydymas

Tracheos stenozė – tai būklė, kai jūsų kvėpavimo takai, tiksliau – trachėja, susiaurėja dėl uždegimo, randėjimo ar sužalojimo. Dėl to tampa sunkiau kvėpuoti, nes oras sunkiau patenka į plaučius. Trachėja – tai kremzlinis ir minkštųjų audinių vamzdelis, jungiantis nosį bei burną su plaučiais. Kai ji sutrinka, net ir įprasta kasdienė veikla gali tapti iššūkiu dėl dusulio ar kvėpavimo trūkumo.

Turinys

1.Tracheos stenozės samprata
2.Tracheos stenozės formos
3.Tracheos stenozės simptomai
4.Tracheos stenozės priežastys
5.Kaip nustatoma tracheos stenozė
6.Gydymo galimybės
7.Prognozė ir sveikimas
8.Kasdienybė su tracheos stenoze
9.Kaip dažnai lankytis pas gydytoją?
10.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Tracheos stenozės samprata

Medicinoje terminas „stenozė“ reiškia bet kurio kūno latako nenormalų susiaurėjimą. Ji gali pasireikšti įvairiose gerklės vietose. Pavyzdžiui, jei susiaurėja ir trachėja, ir balso stygos (gerklos), tokia būklė vadinama laringotrachėjos stenoze. Jei susiaurėja tik teritorija virš trachėjos, bet žemiau balso stygų, tai – subglotinė stenozė.

Nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje įvyko susiaurėjimas, kvėpavimo sutrikimai turi būti rimtai vertinami ir reikalauja profesionalų dėmesio.

Tracheos stenozės formos

Įgyta tracheos stenozė: Dažniausia forma, išsivystanti gyvenimo eigoje dėl ligos ar traumos. Ji gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Įgimta tracheos stenozė: Retai pasitaikanti, susiformuoja dar kūdikiui būnant gimdoje. Statistiškai pasitaiko labai retai, dažniausiai diagnozuojama gimimo metu arba per pirmąsias kūdikio gyvenimo savaites.

Kūdikiams ši būklė itin pavojinga, nes gali greitai sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Būtina skubiai reaguoti, jei pastebite, kad naujagimis dūsta ar sunkiai įkvepia.

Nors šios būklės skiriasi savo kilme, abiem atvejais kvėpavimo takų susiaurėjimas turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Susiję įrašai

Tracheos stenozės simptomai

Tiek suaugusieji, tiek vaikai, sergantys tracheos stenoze, gali patirti įvairių kvėpavimo takų sutrikimų. Dažniausi požymiai yra šie:

Kvėpavimo pasunkėjimas net atliekant įprastus darbus: laipiojant laiptais ar einant pesčiomis
Stridoras – garsus, švilpiantis ar cypiantis garsas kvėpuojant
Užsitęsęs kosulys
Sunkus atsikosėjimas
Dažni peršalimai, plaučių uždegimai ar kitos kvėpavimo sistemos infekcijos
Astmos simptomai, kurie nepagerėja po gydymo
Krūtinės spaudimas ar užgulimas
Kvėpavimo pauzės (apnėja) bei miego apnėja

Kūdikiams ir vaikams papildomi simptomai gali būti:

Mažyliai gali sunkiai žįsti ar maitintis iš buteliuko, po maitinimo atrodyti labai pavargę
Vyresni vaikai gali dusti arba užspringti valgydami
Aplink nosį ir dantenas oda gali mėlsti (cianozė)

Tracheos stenozės priežastys

Įgimtos tracheos stenozės atveju kūdikių trachėjos kremzlė nuo pat pradžių susiformuoja netaisyklingai ir kvėpavimo takai būna per siauri.

Įgyta tracheos stenozė dažniausiai atsiranda po ilgalaikės intubacijos – procedūros, kurios metu į kvėpavimo takus įvedamas vamzdelis kvėpavimui užtikrinti. Ši procedūra neretai būtina gelbėjant gyvybę, tačiau kartais trachėją ji pažeidžia. Ypač rizikuoja ankstukai bei pacientai, kuriems reikalinga ilgalaikė pagalba kvėpuojant aparatu.

Kitos galimos priežastys:

Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, granulomatozė su poliangiitu
Lėtiniai uždegimai, tokie kaip plaučių sarkoidozė
Bakterinės ar virusinės kvėpavimo takų infekcijos, taip pat tuberkuliozė
Gerybiniai ar piktybiniai navikai, spaudžiantys trachėją iš išorės
Trachėjos pažeidimai dėl įkvepiamų kenksmingų cheminių ar toksiškų medžiagų
Spindulinė terapija, taikyta kaklo ar krūtinės srityje
Anksčiau atlikta tracheostomija – laikino kvėpavimo takų atvėrimo operacija

Kaip nustatoma tracheos stenozė

Auskultacinės, instrumentinės ir vaizdo diagnostikos priemonės leidžia tiksliai nustatyti stenozės vietą bei mastą. Atlikęs pirminę apžiūrą, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

Endoskopiniai tyrimai: Bronchoskopija – pagrindinis tyrimas, kai į kvėpavimo takus įvedama kamera su šviesos šaltiniu. Dažnai papildomai atliekama laringoskopija.
Vaizdiniai tyrimai: Krūtinės ir kaklo kompiuterinė tomografija (KT) tiksliai parodo trachėjos susiaurėjimo vietas. Kartais prireikia magnetinio rezonanso (MRT) siekiant tiksliau suplanuoti gydymą.
Plaučių funkcijos testai: Atliekami kvėpavimo bandymai, kurie leidžia įvertinti trachėjos skersmenį ir plaučių darbą.

Taip pat gali būti paskirti papildomi tyrimai infekcijoms ar uždegimui nustatyti, kraujo tyrimai ar biopsija, jei reikia atmesti naviko tikimybę kvėpavimo takuose.

Gydymo galimybės

Kvėpavimo takų praplėtimo operacijos ir procedūros yra pagrindinis pasirinkimas gydant tracheos stenozę. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į stenozės vietą bei apimtį. Dažniausiai taikomi metodai:

Trachėjos praplėtimas (dilatacija): Į trachėją įstatomas balionėlis ar specialus instrumentas, kuriuo mechaniškai praplečiami susiaurėję kvėpavimo takai.
Lazerinė bronchoskopija: Randinis audinys naikinamas specialiu lazeriu, taip atveriant kvėpavimo takus.
Stento įvedimas: Į trachėją įdedamas specialus plastikinis ar metalinis vamzdelis (stentas), palaikantis atvirą kvėpavimo taką. Stentavimas galimas ne visais atvejais – priklauso nuo susiaurėjimo vietos ir apimties.
Trachėjos rezekcija ir rekonstrukcija: Chirurginiu būdu pašalinama siaura trachėjos atkarpa, o likusios dalys sujungiamos. Ši operacija leidžia atkurti normalų kvėpavimo tako skersmenį.

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių: stenozės vietos, jos laipsnio, bendros sveikatos būklės. Gydytojas visada paaiškins, koks sprendimas yra tinkamiausias konkrečiu atveju.

Prognozė ir sveikimas

Pacientams dažnai prireikia chirurginio ar mažiau invazinio gydymo. Kiekvienas būdas reikalauja skirtingo atsigavimo laiko ir duoda skirtingus ilgalaikius rezultatus.

Pavyzdžiui, trachėjos rezekcijos ir rekonstrukcijos operacijos yra sudėtingos, bet duoda ilgalaikį efektą – tracheos susiaurėjimas gali būti visiškai panaikintas. Mažiau invaziniai metodai, tokie kaip dilatacija, atliekami lengviau, bet jų efektas gali būti trumpalaikis – dažnai reikia kartoti procedūras.

Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo, gydytojas nuolat stebės jūsų būklę po operacijos ar procedūrų. Tracheos stenozė gali pasikartoti, dažniausiai dėl to, kad po gydymo formuojasi naujas randinis audinys. Todėl svarbu laiku lankytis pas gydytoją ir sekti sveikimą.

Kasdienybė su tracheos stenoze

Grįžus iš ligoninės ar po procedūrų, labai svarbios asmeninės priežiūros rekomendacijos. Jos gali skirtis priklausomai nuo atlikto gydymo:

Mityba: Pirmomis paromis rekomenduojama valgyti minkštą, lengvai nuryjamą ir švelnią maistą.
Miego padėtis: Rekomenduojama kelias dienas miegoti šiek tiek pakėlus viršutinę kūno dalį.
Skausmo kontrolė: Gydytojas patars, kokius nereceptinius ar receptinius skausmo vaistus galite vartoti.
Fizinis aktyvumas: Dažnai rekomenduojama laikinai riboti fizinį krūvį, ypač pirmają savaitę po operacijos ar procedūrų.

Detalias rekomendacijas, kaip rūpintis savimi namuose, pateiks gydantis gydytojas.

Kaip dažnai lankytis pas gydytoją?

Po procedūrų bus suplanuoti reguliarūs profilaktiniai apsilankymai – pradžioje dažniau (kas keletą savaičių), vėliau, jei sveikstate gerai, vizitų dažnis retėja. Tikslas – laiku pastebėti stenozės pasikartojimą ar kitus pokyčius.

Jei po gydymo vėl pasunkėjo kvėpavimas ar atsirado kiti kvėpavimo takų užsikimšimo simptomai, būtina nedelsti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Skubios pagalbos reikia, jei visiškai negalite įkvėpti oro arba jei prižiūrite kūdikį, kuris dūsta.