Trauminis galvos smegenų sužalojimas yra sudėtinga sveikatos būklė, galinti turėti reikšmingą įtaką visam žmogaus gyvenimui. Smegenų veikla po tokios traumos gali būti pažeista tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje. Dažniausiai trauma įvyksta patyrus stiprų smūgį į galvą, stipriai ją sudrebinant, arba kai galvą prasiskverbia svetimkūnis. Tinkamai gydant galima sumažinti žalos mastą, tačiau svarbu žinoti, kad daugelio tokių traumų galima išvengti.
- 1.Trauminio smegenų sužalojimo paplitimas
- 2.Trauminių smegenų sužalojimų rūšys
- 3.Trauminių galvos smegenų sužalojimų simptomai
- 4.Galimos komplikacijos
- 5.Diagnozės nustatymas ir tyrimai
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Kaip išvengti trauminio galvos smegenų sužalojimo?
- 8.Prognozė ir tolimesnė savijauta
- 9.Kasdienybė po lengvo galvos smegenų sužalojimo
- 10.Pagalba mylimam žmogui po trauminio galvos smegenų sužalojimo
- 11.Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su medikais
Trauminio smegenų sužalojimo paplitimas
Šios traumos yra dažnesnės, nei galėtumėte manyti – kasmet tūkstančiai žmonių gydomi dėl sunkių galvos smegenų sužalojimų, o šimtams jų baigiasi mirtimi. Nors dažniausiai apie tai išgirstame per rimtų avarijų ar nelaimių istorijas, kasdienės aplinkybės – nuo kritimų iki sporto traumų – taip pat prisideda prie šios problemos.
Trauminių smegenų sužalojimų rūšys
Smegenų sužalojimai skirstomi į dvi dideles grupes: prasiskverbiančius ir uždarus. Prasiskverbiantis (atviras) sužalojimas įvyksta, kai kyla smūgis ar prasiskverbia objektas, paveikiantis pačias smegenis – pavyzdžiui, kulka ar aštrus daiktas. Uždaro tipo traumos atsiranda dėl stipraus smūgio, kai smegenys pajuda ir susitrenkia į kaukolės sieneles arba susisuka viduje, neretai po avarijos, sprogimo ar sportuojant.
Pagal sunkumą traumos gali būti lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios. Lengvas galvos smegenų sužalojimas dar dažnai vadinamas smegenų sukrėtimu. Dažniausiai būtent lengvi sužalojimai sudaro didžiąją dalį visų atvejų, tačiau net ir šios traumos gali turėti ilgalaikių padarinių. Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos dažniausiai palieka didesnių sveikatos, funkcinių ar net psichologinių iššūkių.
Lengvo trauminio smegenų sužalojimo ypatumai
Lengvos traumos sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius visų atvejų, tačiau jos nenurašytinos kaip nereikšmingos. Net ir po tokios traumos žmogui gali būti sudėtinga grįžti į ankstesnį ritmą, o pasveikimas kartais užtrunka. Tai aktualu tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos
Šios traumos palieka ilgaamžių pasekmių. Po stiprios galvos traumos žmogus gali patirti ilgalaikius sveikatos sutrikimus – nuo fizinių negalių iki psichologinių sunkumų. Kuo didesnis sužalojimo sunkumas, tuo ilgesnis ir sudėtingesnis gali būti atsigavimo kelias.
Trauminių galvos smegenų sužalojimų simptomai
Nors traumos pobūdis ir sunkumas lemia simptomų įvairovę, dažniausiai jie susiję su fiziniais, kognityviniais bei emociniais pokyčiais. Kai kurių simptomų galima nepastebėti iš karto – jie gali pasireikšti ir vėliau, praėjus kelioms dienoms nuo traumos.
Lengvo trauminio sužalojimo simptomai
- Pykinimas ar vėmimas
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai
- Skausmas galvoje
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Bendras nuovargis
- Regos neryškumas
Be fizinių nusiskundimų, galimi ir šie pojūčiai:
- Sumišimas
- Sunkiau sutelkti dėmesį ar aiškiai mąstyti
- Trumpalaikės atminties pablogėjimas
- Lėtumo jausmas, tarsi viskas vyktų lėčiau
- Bendras apsnūdimas
Emociškai žmogus gali būti irzlus, jausti nerimą ar stresą. Miegas dažnai būna sutrikęs – tiek užmigti sunkiau, tiek miego kokybė suprastėja, gali būti mieguista arba nemiga.
Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos simptomai
- Trumpalaikis ar užsitęsiantis sąmonės praradimas (esant vidutinio sunkumo traumai – daugiau nei 30 minučių, bet mažiau nei parą; sunkiais atvejais – ilgiau nei 24 val.)
- Koma
- Raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai
- Klausos ar regėjimo pokyčiai
- Pojūčių (pvz., lytėjimo) sutrikimai
Sunkios traumos gali lemti dar didesnius bendros būklės pokyčius:
- Išreikštas sumišimas
- Sunki kalbos ar atminties sutrikimas
- Žodžio paieškos sunkumai
- Apsnūdimo jausmas
Emocinis fonas taip pat gali kristi – dažnas asmuo jaučia nerimą, liūdesį, stiprią dirglumą ar net agresiją. Įprastas elgesys tampa impulsyvesnis, gali kilti problemų valdant savo elgesį.
Galimos komplikacijos
Kiekvienas trauminis sužalojimas skirtingai veikia žmogų. Jei po lengvos traumos neskiriamas laikas kokybiškam gyjimui, pavojingas sindromas – pakartotinė trauma – gali labai pabloginti būklę. O vidutiniai ir sunkūs sužalojimai dažnai sukelia ilgalaikių komplikacijų:
- Kraujavimas smegenyse
- Traukuliai (epilepsija)
- Nuolatiniai smegenų pažeidimai, negalia
- Trumpėjanti gyvenimo trukmė
- Didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga, nuolatine encefalopatija, judėjimo sutrikimais ar potrauminiu streso sutrikimu
- Lydintys nuotaikos sutrikimai: depresija, nerimas
Diagnozės nustatymas ir tyrimai
Nustačius galimą trauminį galvos smegenų sužalojimą, gydytojai išsamiai apklausia ir apžiūri nukentėjusįjį, įvertina nusiskundimus, analizuoja traumos aplinkybes. Pagrindiniai taikomi tyrimai:
- Neurologinis įvertinimas
- Vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas) – ieškoma ar nėra kraujavimo ar tinimo
- Kraujo tyrimai, ypač esant sunkesnei traumai
Kuo sunkesnė būklė, tuo daugiau detalių analizuojama, kad būtų galima laiku imtis skubios pagalbos.
Gydymo galimybės
Trauminio smegenų sužalojimo gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvos traumos gydomos kitaip nei sunkesnės, tačiau visada svarbus individualus požiūris.
Lengvos traumos gydymas
- Ramybė – būtina suteikti organizmui laiko atsigauti
- Netrauminiai (be NVNU) skausmo malšintojai
- Reguliarūs sveikatos stebėjimai, ypač pirmosiomis savaitėmis po traumos
Vidutinio sunkumo ar sunkios traumos gydymas
Tokios traumos reikalauja skubios medicinos pagalbos ir dažnai operacijos. Operacinės intervencijos gali būti būtinos siekiant sumažinti spaudimą kaukolės viduje, pašalinti svetimkūnius ar krešulius, sustabdyti kraujavimą ar sutvarkyti kaukolės lūžius. Taip pat statomi monitoriai, fiksuojantys slėgį ir deguonies kiekį smegenyse.
Gydytojai gali paskirti vaistus nuo skausmo, prieštraukulinius vaistus, vaistus kraujo krešulio prevencijai, stimuliuojančius vaistus koncentracijos gerinimui, antidepresantus ar vaistus nuo nerimo.
Atkūrus stabilią būklę, pradedama reabilitacija, įtraukiant fizinę, ergoterapiją, logopedo, kvėpavimo specialisto ar psichologo pagalbą. Reabilitacijos tikslas – grąžinti žmogui kuo daugiau nepriklausomumo kasdienybėje ir padėti įveikti iškilusius sunkumus.
Kaip išvengti trauminio galvos smegenų sužalojimo?
Ne visos rizikos situacijos yra išvengiamos, tačiau nemažai nelaimių galima užkirsti kelią. Keletas patarimų:
- Priemonių nuo kritimų taikymas – ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms: laikytis už turėklų, šalinti kliūtis iš praėjimo, įrengti apsaugas laiptams.
- Naudoti apsaugines priemones sportuojant, važiuojant dviračiu ar motociklu.
- Automobilyje visada segėti saugos diržą ir užtikrinti, kad vaikai būtų specialiose kėdutėse.
Prognozė ir tolimesnė savijauta
Kiekvieno žmogaus kelias į sveikimą yra skirtingas. Neretai traumos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą, todėl svarbu žinoti savo būklės ypatumus ir aptarti tai su medikais. Kai kuriems žmonėms pavyksta visiškai atsigauti, kitiems prireikia nuolatinės pagalbos bei palaikymo.
Kasdienybė po lengvo galvos smegenų sužalojimo
- Venkite veiklos, per kurią galva gali patirti pakartotinę traumą
- Dėl vaistų nuo galvos skausmo ar kitų simptomų pasitarkite su gydytoju
- Skirkite daugiau laiko poilsiui, nes smegenims reikia laiko sugyti
- Jei jaučiate miego sutrikimus, pasitarkite su mediku dėl galimų sprendimų
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?
- Galvos skausmas, kuris nepraeina ar darosi intensyvesnis
- Vėmimas, kuris nesibaigia
- Kalbos nerišlumas
- Sąmonės praradimas
- Neįprasto dydžio vyzdžiai – vienos akies vyzdys didesnis nei kitos
- Traukuliai ar konvulsijos
Pagalba mylimam žmogui po trauminio galvos smegenų sužalojimo
- Išsiaiškinkite, kaip trauma paveikė artimąjį ir kokių iššūkių galima tikėtis
- Palaikykite jo norą lankyti reabilitacijos užsiėmimus
- Padėkite pasirūpinti tinkamu poilsiu
- Nepamirškite ir savęs – artimojo priežiūra dažnai reikalauja daug jėgų. Ieškokite pagalbos ar savitarpio grupių
Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su medikais
- Kokio pobūdžio trauma patirta?
- Ar gali prireikti chirurginės ar reabilitacinės pagalbos?
- Kada galima tikėtis pagerėjimo?
- Kada galima grįžti prie darbo ar mokslų?
- Kokios gydymo ir reabilitacijos galimybės yra jūsų artimajam?
- Kokia tikimybė atsigauti?
- Kaip galite prisidėti prie artimojo sveikimo?
