Trichineliozė, geriau žinoma kaip trichinozė, yra parazitinė infekcija, kurią žmonės dažniausiai pasigauna suvalgę žalią ar pakankamai neapdorotą mėsą – dažniausiai kiaulieną, tačiau tai gali būti ir laukinių gyvūnų, tokių kaip šernai ar meškos, mėsa. Šio susirgimo kaltininkas – apvalioji kirmėlė Trichinella, kurios lervos užsikrečia ir žmogus.
Kaip trichineliozė organizme vystosi
Kai su maistu į organizmą patenka užterštos mėsos gabaliukas, skrandžio sultys ištirpina kirmėlės lervos apsauginį apvalkalą. Laisvai judančios kirmėlės tada dauginasi ir jų lervos migruoja į įvairius kūno audinius – dažniausiai raumenyse. Trichinoze sirgti gali bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.
Ligos paplitimas
Trichineliozė sutinkama visame pasaulyje. Kasmet ši liga diagnozuojama maždaug 10 000 žmonių. Šalyse, kur kiaulienos vartojama daug, ligos atvejų anksčiau būdavo žymiai daugiau, tačiau dabar, laikantis higienos normų ir geresnės mėsos priežiūros, susirgimų ženkliai sumažėjo.
Trichinozės priežastys ir užsikrėtimo būdai
- Žalių ar prastai keptų kiaulienos patiekalų valgymas.
- Mėsa, kuri nuolat laikoma netinkamomis sąlygomis.
- Nepašvariai gaminami produktai – jei jų nupjovimui naudojami užteršti peiliai, lentelės, pirštinės.
- Laukinės gyvūnijos, pavyzdžiui, elnių, briedžių, stirnų, šernų, lokių, mėsos, kuri neišvirta ar neiškepta tinkamai, vartojimas.
Trichinozės simptomai
Susirgus trichinelioze, požymiai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Ankstyvieji požymiai paprastai pasirodo po kelių dienų nuo užsikrėtimo:
- Pykinimas ir vėmimas.
- Viduriavimas.
- Pilvo skausmas.
Vėlyvesni simptomai gali pasireikšti po dviejų savaičių ir tęstis keletą savaičių ar dar ilgiau:
- Raumenų skausmas.
- Karščiavimas.
- Galvos skausmai.
- Patinusios akys.
- Drebulys arba didelis nuovargis.
- Šlapimo ar išmatų sutrikimai (viduriavimas, vidurių užkietėjimas).
- Kosulys.
- Odos bėrimas arba niežulys.
Jei liga sunki, gali būti ir rimtesnių pasekmių: pasunkėję judesiai, širdies ar smegenų uždegimai, kvėpavimo sutrikimai. Dažniausiai simptomai prasideda per 10–14 dienų po užkrėstos mėsos valgymo. Lengvi atvejai neretai palaikomi paprastu gripu ar kita dažna negalavimu.
Ar trichineliozė užkrečiama?
Nors trichineliozė – tai parazitinė liga, žmogus nuo žmogaus ji neplinta įprastais būdais, pavyzdžiui, per orą. Tačiau nėštumo metu infekcija gali patekti kūdikiui iš užsikrėtusios mamos.
Kaip nustatoma trichineliozė
Gydytojas įtaria trichineliozę, jei žmogus yra vartojęs nepakankamai apdorotą kiaulieną ar laukinių gyvūnų mėsą ir pasireiškia būdingi simptomai. Toliau gali būti atliekami kraujo tyrimai – dažnai stebimas padidėjęs tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių kiekis (eozinofilų). Ankstyvoje stadijoje specifiniai antikūnai prieš Trichinella dar nerandami, todėl jų gali būti ieškoma pakartotinai, vėlesnėse ligos stadijose. Išmatų tyrimai paprastai šiai ligai nenustatyti. Ypatingais atvejais, diagnozei patvirtinti, gali būti atliekama ir raumens biopsija.
Gydymo galimybės
Pajutus trichineliozei būdingus simptomus po žalių ar nepakankamai keptų mėsos patiekalų svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyvas gydymas duoda geriausius rezultatus – kai kurie netaikant gydymo atvejai baigiasi mirtimi.
- Skiriami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip albendazolas ar mebendazolas. Jie efektyviausi, jei pradedami vartoti pirmaisiais trimis ligos dienomis – tuomet galima užkirsti kelią lervų patekimui į raumenis ir sunkių komplikacijų išsivystymui.
- Nuo skausmo palengvina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Sunkiems uždegiminiams procesams gydyti gali būti skiriami ir steroidai.
Galimos komplikacijos
Liga, ypač jei uždegimas nebus gydomas, gali pažeisti vidinius organus: širdį (pasireiškia ritmo sutrikimai ar net širdies nepakankamumas), smegenis (priepuoliai, encefalitas), plaučius (kvėpavimo nepakankamumas). Nors retai, bet ne gydomi sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi. Net ir pasveikus gali išlikti ilgalaikės pasekmės – regėjimo, raumenų ar nervų sistemos sutrikimai.
Kiek laiko trunka atsigavimas po trichineliozės?
Pasveikti gali prireikti savaičių ar net kelių mėnesių, priklausomai nuo eigos sunkumo ir komplikacijų. Didžioji dalis žmonių grįžta į įprastą gyvenimą ir visiškai atsigauna.
Tais atvejais, kai pažeidžiama širdis ar smegenys, ligos baigtis jau mažiau džiuginanti – būna ilgalaikių padarinių.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti trichinelioze?
Akimi pastebėti, ar mėsa užkrėsta, neįmanoma – Trichinella lervas galima pamatyti tik mikroskopu. Tad ypatingai svarbu saugiai elgtis virtuvėje: plauti rankas su muilu po kontakto su žalia mėsa ar jos ruošimu.
Maisto paruošimas
Visada gerai iškepkite bet kokią mėsą, ypač kiaulieną ar laukinę žvėrieną. Naudokite maisto termometrą – ir nepamirškite jį kaskart nuplauti su muilu:
- Kiaulieną kepkite iki 71°C vidaus temperatūros.
- Laukinį žvėrienos mėsą (elnių, briedžių, šernų, kiškių, bebrų) – iki 74°C.
- Paukštieną (pvz., kalakutą, antį, žąsį, fazaną) – visai skerdienai reikalinga bent 82°C temperatūra, o dalims (pvz., krūtinėlei, šlaunims) – bent 74°C.
Mėsos užšaldymas
Kiaulieną ar kitą ne storesnę kaip 15 cm mėsą galima užšaldyti dviems savaitėms -15°C temperatūroje, dešimčiai dienų -23°C, arba šešioms dienoms -30°C temperatūroje. Tačiau sušaldymas nėra veiksminga priemonė sunaikinti parazitus laukinių žvėrių mėsoje, nes šios Trichinella rūšys atsparios šalčiui.
Kiti mėsos apdorojimo būdai
Papildomi mėsos paruošimo metodai, kaip sūdymas ar rūkymas, neturi įtakos trichineliozės lervoms – jie nežudo šių parazitų. Neretai ligos protrūkiai susiję su netinkamai išdžiovinta mėsa (jerky), kuri paruošta nepakankamai aukštoje temperatūroje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei po kelių dienų ar savaičių nuo žalios ar mažai termiškai apdorotos mėsos vartojimo pajutote į gripą ar raumenų skausmą panašius simptomus, būtina kuo greičiau konsultuotis su gydytoju ir tiksliai apibūdinti, kada kokie požymiai prasidėjo.
Trichineliozė – tai liga, kurios galima išvengti laikantis paprastų higienos ir mėsos paruošimo taisyklių. Atsakingas požiūris į mitybą ir dėmesys savo sveikatai padės išvengti šio nemalonaus ir pavojingo susirgimo.