Trimalleoliniai lūžiai – tai sudėtingi kojų kaulų pažeidimai ties čiurnos sritimi, kai lūžta visi trys kaulo kyšuliai, formuojantys čiurnos sąnarį. Tokia trauma dažniausiai reikalauja operacijos ir ilgos reabilitacijos, o gijimo procesas gali palikti žymes kasdieniniame gyvenime.

Kas yra trimalleolinis lūžis

Trimalleoliniu vadinamas toks čiurnos lūžis, kai pažeidžiamos trys svarbios apatinės blauzdos kaulų dalys: vidinis (medialinis) kulkelis, išorinis (lateralinis) kulkelis ir užpakalinis blauzdikaulio kraštas. Būtent šie kauliniai kyšuliai, gydytojams dar vadinami kulkelių kompleksu, suformuoja tamprią konstrukciją čiurnos sąnariui ir užtikrina raumenų bei raiščių atramą.

Kaip išsivysto trimalleolinis lūžis

Šio tipo lūžiai dažniausiai įvyksta staiga pasukus ar “užsukus” čiurną, tačiau jie taip pat dažni kritimų metu, sportuojant ar automobilių avarijų metu. Vyresni asmenys dažniausiai patiria trimalleolinius lūžius paprasčiau užkliuvę ar pargriuvę, o jaunesni paprastai nukenčia žaisdami intensyvias sporto šakas ar patekę į traumines situacijas.

Ar trimalleolinis lūžis yra rimta trauma?

Toks lūžis – itin rimtas pažeidimas. Paprastai prireikia chirurginės intervencijos, po kurios gydymas tęsiasi kelis mėnesius. Dažniausiai būsimu laikotarpiu teks vaikščioti specialiu įtvaru ar gipsu, kuriame koja laikoma, kol kaulai sugyja.

Susiję įrašai

Tokios traumos neretai sukelia papildomų sunkumų dėl pažeistų raiščių ir sausgyslių. Net pasveikus, pacientai gali kurį laiką šlubuoti, o ilguoju laikotarpiu yra didesnė rizika vystytis čiurnos sąnario artritui.

Kuo trimalleolinis lūžis skiriasi nuo bimalleolinio?

Bimalleolinis lūžis apima tik du čiurnos kaulo iškyšulius – vidinį ir išorinį kulkelį, o trimalleolinis – dar ir trečią, užpakalinį blauzdikaulio kraštą, todėl yra kur kas sudėtingesnis.

Trimalleolinio lūžio simptomai

Staigus ir stiprus skausmas traumos vietoje.
Negalėjimas remtis į sužeistą koją ar vaikščioti dėl skausmo.
Išryškėjęs patinimas ir kraujosruvos aplink čiurną.
Gali atsirasti žymus sąnario nestabilumas.

Bandymas vaikščioti ant sužeistos pėdos gali dar labiau pakenkti raiščiams ir sausgyslėms, todėl to daryti nerekomenduojama.

Trimalleolinio lūžio diagnozė

Diagnozei patvirtinti gydytojai atlieka vizualinį tyrimą, o kaulų pažeidimo mastui įvertinti taikomi šie tyrimo metodai:

Rentgeno nuotraukos.
Kompiuterinė tomografija (KT).
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Artroskopija (retais atvejais).

Trimalleolinio lūžio gydymas

Šis lūžis dažniausiai gydomas chirurginiu būdu, kai atliekama atvira kaulų sujungimo ir fiksavimo operacija (ORIF). Gydymo tikslas – tiksliai atstatyti kaulų padėtį ir stabilizuoti sąnarį, kad kaulai sugytų teisingai ir būtų išvengta komplikacijų.

Be chirurgijos, gydytojai paskirs vaistus nuo skausmo, o vėliau – specialią reabilitaciją ir kineziterapiją, kurios metu atstatoma judesių amplitudė ir raumenų jėga.

Kaip ruošiamasi operacijai?

Prieš operaciją pacientas turi nevalgyti ir negerti likus aštuonioms valandoms iki procedūros (jei gydytojas nenurodo kitaip).
Rekomenduojama nerūkyti mažiausiai likus dviem savaitėms, kad pagerėtų širdies ir plaučių veikla.
Visi vaistažolių papildai ir tam tikri medikamentai turėtų būti nutraukti pagal gydytojo nurodymus.
Su gydytoju būtina aptarti vartojamus vaistus nuo kraujospūdžio ar kitus svarbius vaistus.

Kaip atliekama operacija?

Chirurgas padaro pjūvius, kad pasiektų lūžusius kaulus.
Kiekviena kaulo dalis sujungiama į tinkamą padėtį – tai vadinama reponavimu.
Lūžio vietos tvirtinamos atlikus vidinę fiksaciją – sraigtais, metalinėmis plokštelėmis ar vielomis.
Po operacijos uždedamas įtvaras ar gipsas.

Paprastai būtina tvarkyti visas tris pažeistas kaulo dalis, tačiau užpakalinę blauzdikaulio dalį operuoja tik tada, jei lūžis to reikalauja.

Galimos komplikacijos

Užsitęsęs skausmas ar nestabilumas.
Osteoartrito vystymasis.
Infekcinės komplikacijos.
Neteisingai suaugę kaulai.

Gijimo eiga ir gyvenimas po operacijos

Pilnam sugrįžimui į įprastą gyvenimą po operacijos gali prireikti kelių mėnesių. Mažiausiai šešias savaites negalima dėti svorio ant sužeistos kojos, todėl teks nuolat laikyti ją pakeltą ir naudoti papildomas priemones judėjimui. Tik praėjus reikiamam laikui su gydytojo leidimu galima pradėti bandyti žengti žingsnius, palaipsniui perkelti svorį ant operuotos galūnės.

Kelioms savaitėms po operacijos koją būtina laikyti pakeltą, nes tai padeda sumažinti tinimą ir skausmą. Svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų, vengti per didelio krūvio, kuris gali pakenkti sąnariui ar prailginti gijimo laiką.

Grįžimas prie veiklos

Darbuotis galima tik tada, kai koja pakankamai stipri ir jau nebereikia laikyti jos pakeltos didžiąją dienos dalį.
Vairuoti reikės atsisakyti keletui mėnesių, kol pėda ar čiurna bus visiškai pasveikusi ir nebejausite silpnumo ar nestabilumo judesių metu.
Sportuoti, kaip buvote pratę prieš traumą, galimas po 4–6 mėnesių, jei tik nėra komplikacijų ir raumenys bei sąnarys pakankamai sustiprėję.

Ką svarbu žinoti namuose po operacijos?

Pagalba namuose per pirmąsias šešias savaites bus reikalinga, nes fizinis aktyvumas labai apribotas.
Prireiks pagalbos ruošiant valgį, rūpinantis asmenine higiena, judant po namus, naudojantis vonia ar tualetu.
Kurį laiką teks pasikliauti artimųjų pagalba kelionėms – automobilio vairuoti negalėsite keletą mėnesių.

Ilgalaikiai padariniai

Šlubavimas ar sumažėjęs čiurnos judrumas keliems mėnesiams.
Kartais gali prireikti pakartotinės operacijos, jei kaulai nesugyja tinkamai.

Kada kreiptis į medikus

Jei pastebimas uždegimas: temperatūros pakilimas, šaltkrėtis, žaizdos pūliavimas ar ypač skaudanti operuotos vietos sritis.
Jei nukritote ir įtariate, kad galėjote vėl susižaloti čiurną.