Tungiazė – tai odos parazitinė liga, pasireiškianti stipriu niežėjimu ir skausmu. Ją sukelia patelės smėlinės blusos, kurios prasiskverbia pro odą, kad maitintųsi ir padėtų kiaušinėlius. Ant odos dažniausiai atsiranda balkšvi apskritimai su juodu tašku centre. Dažniausia vieta – pėdos, tačiau bėrimai gali išplisti ir kitur kūne.
Blusų ypatumai
Tungiazę sukelia dvi mikroskopinės blusų rūšys – Tunga penetrans ir Tunga trimamillata. Šios smėlinės blusos sutinkamos tropikų ir subtropikų regionuose: Afrikoje, Indijoje, Lotynų Amerikoje, Pakistane, taip pat Karibų salose ir Vakarų Indijoje. Jos dažniausiai apsistoja smėlio paplūdimiuose, sausame dirvožemyje fermose ar gyvulių tvartuose, kartais keliauja prisikabinusios prie gyvūnų kailio – kiaulių, karvių, šunų, kačių ar žiurkių.
Tungiazė nepaplitusi mūsų regione, tačiau pasaulyje daugiau nei 20 milijonų žmonių gali susirgti šia liga. Didžiausią riziką patiria skurdžiau gyvenantys, basomis vaikštantys žmonės, ypač vaikai nuo 5 iki 14 metų ir senyvo amžiaus asmenys. Kai kuriuose kaimuose ar didmiesčių lūšnynuose net 8 iš 10 nepasiturinčių vaikų susiduria su šia infekcija.
Kaip vystosi tungiazė?
Kontaktas su smėlinėmis blusomis – pagrindinis užsikrėtimo kelias. Užkrėsti gali tiek tiesioginis prisilietimas prie užteršto žemės paviršiaus, tiek prisilietimas prie gyvūnų, ant kurių kailio yra šių blusų. Ypatinga rizika kyla tam tikruose ūkiuose ar kaimo vietovėse.
Vien tik patelės, turinčios kiaušinėlių, sukelia tungiazę. Patelė blusa prasigraužia į viršutinį odos sluoksnį ir įsikuria gilesniame dermoje, šalia smulkių kraujagyslių. Maitindamasi krauju, ji išskiria kiaušinius pro mažytį plyšį odoje — juos pastebite kaip juodą taškelį apskritime. Blusa gali gyventi po oda iki šešių savaičių, per šį laiką padėdama iki šimto kiaušinėlių, kurie vėliau iškrenta ant žemės. Po kiaušinėlių padėjimo parazitas žūsta ir ilgainiui pasišalina su nusilupančia oda.
Praėjus vos keturioms dienoms išsiritę lervos pradeda maitintis organinėmis medžiagomis dirvoje ar smėlyje, vėliau virsta lėliukėmis, iš kurių po kelių savaičių išsivysto naujos suaugusios smėlio blusos, vėl ieškančios aukos.
Ligos simptomai
Smėlio blusos nėra judrios, tad paprastai jos įsirausia į pėdų padus, tarpupirščius ar kulnus. Dažniausiai žmogus nejaučia, kai patelė prasiskverbia pro odą. Vėliau pastebimas tipiškas odos pažeidimas – balta žiedinė dėmė su viduryje esančiu tamsiu tašku. Laikui bėgant dėmė didėja, nes blusa auga maitindamasi ir pildama kiaušinėlius.
- Intensyvus niežulys
- Skausmingumas
- Paraudimas
- Patinimas ir uždegimas
Komplikacijos
Jei pažeistą vietą nuolat kasoma ar paliečiama, smarkiai išauga infekcijų rizika. Ilgainiui žaizdos gali likti nuolat deformuotos, ypač pėdos. Neretai prireikia sudėtingesnio gydymo, jei pažeista koja, nes dėl žaizdų sunku vaikščioti.
- Kraujo užkrėtimas (bakteremija, galinti peraugti į sepsį)
- Odos uždegimas (celiulitas)
- Audinių žuvimas (gangrena)
- Stingras (pavojinga nervų sistemai bakterinė infekcija)
Tungiazės nustatymas
Gydytojai, dirbantys regionuose, kur paplitusi ši liga, nesunkiai ją atpažįsta apžiūrėdami odą. Dažnai gyvenantieji endeminėse vietovėse patys žino ligos požymius.
Gydymo galimybės
Tungiazę būtina gydyti tik medicinos įstaigoje. Dažniausiai naudojami sterilūs pincetai ar adata pažeistai blusai išimti. Jei blusa stipriai padidėjusi, odoje tenka padaryti platesnį pjūvį, kad būtų galima ją pašalinti visiškai.
Taip pat taikomi kiti gydymo būdai:
- Antiparazitinio preparato, vaško ar tirštos želės užtepimas, kuris naikina parazitą
- Krioterapija, kurios metu odos pažeidimas užšaldomas, taip sunaikinant blusą
Savęs gydyti nerekomenduojama – pašalinti blusą savarankiškai ar nesilaikant sterilumo ypač pavojinga. Netinkamos procedūros padidina infekcijų, tokių kaip užkrėtimo hepatitu B, C ar ŽIV, riziką. Jei blusa plyšta po oda, tai taip pat gali sukelti sunkią bakterinę infekciją.
Profilaktika
Norint apsisaugoti nuo tungiazės, keliaujant į rizikos kraštus, būtina avėti uždarus batus, dėvėti kojines ir ilgas kelnes – venkite būti basomis. Prieš kelionę galima pasitarti su gydytoju dėl specialių augalinių insekticidų, pavyzdžiui, Zanzarin®, kuriuos ant pėdų rekomenduojama tepti kelis kartus per dieną. Kai kurios šalys purškia insekticidus, siekdamos sumažinti smėlio blusų populiaciją.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų ligos eiga savaime pagerėja, kai blusa žūsta, tačiau didesnėje nepritekliaus ar blogos higienos vietovėse galimos pavojingos infekcijos, galinčios kelti grėsmę galūnėms ar net gyvybei. Pagrindinis diskomfortas jaučiamas dėl niežulio ir skausmo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei po kelionės ar buvimo teritorijoje, kur yra smėlio blusų, pastebėjote:
- Baltų ar žiedinių bėrimų su juodu tašku ant pėdų, kulkšnų ar kitur ant kūno
- Odos bėrimus su niežuliu arba skausmu
- Infekcijos požymius – karščiavimą ar paraudusias, juostas primenančias dėmes odoje po gydymo
Klausimai gydytojui
- Koks gydymas būtų efektyviausias jūsų atveju?
- Kokių prevencijos priemonių reikėtų imtis keliaujant į rizikos zonas?
- Kokie požymiai išduoda tungiazę ir kokias komplikacijas pastebėti?
Kuo skiriasi tungiazė ir kitų blusų įkandimai?
Smėlio blusos yra vienintelės blusos, kurios įsirausia giliai į odą ir ima maitintis jūsų krauju. Kiti blusų tipai tiesiog laikinai įkanda odos paviršių, palikdami niežtinčias, mažas raudonas dėmeles. Nors pastarieji įkandimai būna nemalonūs, jie paprastai nėra pavojingi sveikatai, kaip tungiazė.