Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Šiltinės infekcijos, dar vadinamos šiltimos karštlige, pasireiškia keliomis skirtingomis bakterijų sukeliamomis ligomis. Jas perduoda vabzdžiai, tokie kaip blusos, utėlės ar erkių lervos (čigosai). Po kontakto su užkrėstu vabzdžiu simptomai dažniausiai prasideda per kelias dienas arba per dvi savaites, tačiau dauguma žmonių net neprisimena įkandimo momento.
Kas yra šiltinė?
Šiltinė – tai kelių rūšių bakterinės ligos bendrinis pavadinimas, būdingas panašus simptomų rinkinys: aukšta temperatūra, bėrimas, šaltkrėtis ir kiti požymiai. Jei liga nėra gydoma, jos eiga gali komplikuotis ir sukelti pavojingų padarinių. Nors daug kas mano, kad šiltinė yra jau išnykusi liga, vis tik ir šiomis dienomis ja užsikrečiama įvairiuose pasaulio regionuose. Anksčiau epidemijų metu šiltinė pražudė milijonus, ypač karo, bado arba krizės sąlygomis. Šiandien klasikinių atvejų fiksuojama retai, tačiau tam tikrų šiltinės formų, kaip krūminė šiltinė, kasmet registruojama milijonams gyventojų visame pasaulyje.
Šiltinės rūšys
Šiltinė iš tiesų nėra viena liga – ja laikomos kelios skirtingos infekcijos, kurios tačiau pasireiškia itin panašiai:
- Murininė (arba endeminė) šiltinė: dažniausiai pasitaiko šiltuose kraštuose. Ligą perduoda blusos, o eiga įprastai būna kiek lengvesnė nei kitų šiltinės formų.
- Epideminė šiltinė: paplitusi kai kuriose Afrikos, Centrinės bei Pietų Amerikos srityse. Šią formą perneša kūno utėlės, o protrūkiai dažniau kyla ten, kur kyla sunkumų dėl švaros ir higienos. Kai kada infekcija gali būti sukelta po kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais.
- Krūminė šiltinė: būdinga atokiems Azijos, Ramiojo vandenyno salų, Rusijos ir Australijos regionams. Šią ligos formą platina jaunos erkės, vadinamos čigosais. Ji sudaro daugiausia šiandien registruojamų šiltinės atvejų pasaulyje.
Šiltinės simptomai
Pirmieji šiltinės požymiai dažnai pasireiškia po kelių dienų ar savaičių nuo įkandimo, tačiau neretai žmonės prisiminti kontakto su vabzdžiu negali. Simptomų pobūdis bei sunkumas gali skirtis priklausomai nuo užsikrėtimo rūšies. Dažniausiai pasitaiko šie požymiai:
- Aukšta (neretai virš 40°C) temperatūra, trunkanti keliolika dienų ar net ilgiau
- Šaltkrėtis
- Raumenų ir kūno skausmai
- Galvos skausmas
- Bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda po kelių dienų nuo pirminių simptomų, prasideda liemens srityje ir išplinta po visą kūną, bet nepasiekia delnų ar padų
- Kosulys
- Pykinimas arba vėmimas
- Pilvo skausmas
- Patinę limfmazgiai
- Sutrikusi sąmonė ar painiava
- Priepolių ar net koma atvejai
- Tamsus, šašeliu pasidengęs plotelis įkandimo vietoje (būdingas krūminei šiltinei)
Ne kiekvienam sergančiajam pasireiškia visi šie simptomai, tačiau bet kokie aukščiau išvardyti požymiai turėtų kelti įtarimą, ypač jei yra rizika užsikrėsti.
Priežastys ir užsikrėtimo keliai
Skirtingų rūšių šiltinę sukelia skirtingų rūšių bakterijos:
- Rickettsia typhi sukelia murininę šiltinę
- Rickettsia prowazekii – epideminę šiltinę
- Orientia tsutsugamushi – krūminę šiltinę
Infekcijos sukėlėjas į žmogaus organizmą patenka tada, kai vabzdys įkanda ir jo išmatos patenka į žaizdą. Rūšys, platinančios ligas, skiriasi:
- Murininę šiltinę platina katinių ir žiurkinių blusos, kurios gali parazituoti ne tik ant kačių ar žiurkių, bet ir ant šunų, laukinių gyvūnų, graužikų.
- Epideminę šiltinę perneša žmogaus kūno utėlės, dažniausiai paplitusios ten, kur sudėtingos higienos sąlygos, didelis žmonių tankumas ir trūksta švaros.
- Krūminę šiltinę sukelia čigosai – mažos erkės, mėgstančios tankią žolę ar krūmynus.
Ar šiltinė plinta tarp žmonių?
Šiltinės bakterijos tiesiogiai nuo žmogaus žmogui neperduodamos, tačiau užsikrėtimo rizika padidėja tankiai gyvenamose teritorijose, kuriose išplitusios utėlės, galinčios pernešti infekciją iš vieno žmogaus kitam.
Kada didesnė rizika susirgti?
Pavojus užsikrėsti išauga tose vietovėse ir aplinkose, kuriose gyvena užkrėsti blusos, utėlės ar čigosai. Rizika didesnė keliaujant ar būnant teritorijose, kur šių vabzdžių gausu ir jie platina ligą sukeliančias bakterijas.
Galimos komplikacijos
Negydoma šiltinė gali peraugti į sunkias komplikacijas. Dažniausiai pasitaiko:
- Kraujo krešuliai
- Padidėjusi blužnis
- Veido raumenų paralyžius
- Audinių nekrozė (gangrena)
- Klausos praradimas
- Meningitas (smegenų dangalų uždegimas)
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Regos nervo uždegimas
- Skysčių kaupimasis pleuros ertmėje
- Plaučių uždegimas
- Kvėpavimo nepakankamumas
Nėštumo pradžioje užsikrėtusios moterys gali susidurti su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar kūdikio mažo svorio rizika.
Diagnozavimas
Šiltinės diagnozė įprastai nustatoma vertinant simptomus bei kelionių ir gyvenamosios vietos duomenis. Gydytojas gali skirti kraujo tyrimus ar paimti mėginį iš įkandimo vietos odos, jei susidaro šašelis (eschar). Svarbu gydytojui pranešti, jei neseniai keliavote ar buvo galimybė užsikrėsti, net jei įkandimo nepamenate.
Kraujo ar odos mėginio analizė gali užtrukti kelias savaites, tad gydymas paprastai pradedamas dar laukiant rezultatų, ypač jei yra stiprūs simptomai.
Gydymas ir valdymas
Šiltinė yra visiškai pagydoma, kai gydymas pradedamas laiku. Dažniausiai skiriami antibiotikai, o visų trijų formų atveju dažniausiai vartojamas doksiciklinas. Nėštumo ar individualių priežasčių atveju gydytojas gali paskirti kitą antibiotiką.
Profilaktika
Veiksmingiausia prevencijos priemonė – saugotis įkandimų. Rekomenduojama:
- Naudoti vabzdžius atbaidančius purškalus nuo blusų ir čigosų buvimo lauke metu
- Dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius, ilgomis kelnėmis, mūvėti kojines
- Naudotis permethrinu apdorotais drabužiais (bet jų netepti ant odos tiesiogiai), ypač keliaujant į padidintos rizikos teritorijas
- Profilaktiškai saugoti augintinius nuo blusų, pasitariant su veterinaru
- Vengti graužikų, tokių kaip oposumai ar žiurkės, buvimo gyvenamosiose ar darbo vietose: šalinti krūmynus, šiukšles laikyti uždaruose konteineriuose, užsandarinti namų plyšius, maistą laikyti sandariose talpose
- Reguliariai praustis su šiltu vandeniu ir muilu
- Keisti ir skalbti drabužius bent kartą per savaitę
- Nesidalyti patalyne, drabužiais ar asmeniniais daiktais su kitais žmonėmis
- Užsikrėtus utėlėmis, drabužius skalbti karštu vandeniu, džiovinti aukštoje temperatūroje arba laikyti sandariai uždarytus plastikiniuose maišuose 14 dienų, jei plovimas neįmanomas
Prognozė ir perspektyvos
Gydant antibiotikais, visi šiltinės variantai dažniausiai sėkmingai pasveiksta. Murininė šiltinė itin retai pasibaigia mirtimi, o negydytų epideminės ar krūminės šiltinės atveju, kaip teigiama įvairiuose šaltiniuose, mirštamumas gali siekti 10–30 proc. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau. Kai kuriais atvejais negydyta epideminė šiltinė gali pasikartoti po kurio laiko (vadinamasis Brill-Zinsser sindromas). Tokie atsinaujinimai paprastai būna lengvesni, tačiau išlieka rizika, kad šią infekciją vėl platins utėlės.
Kada kreiptis medicinos pagalbos?
Pasireiškus simptomams, būdingiems šiltinei, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei galima buvote įkandę blusos, utėlės ar čigosai, ar neseniai lankėtės rizikinguose regionuose. Kai kurie ligos požymiai – kaip ilgai trunkanti aukšta temperatūra, pakitusi sąmonė, traukuliai, dusulys, stiprus silpnumas ar krūtinės skausmas – turėtų paskatinti kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
Praverstų paklausti gydytojo apie Jums skirtų vaistų vartojimo schemą, priemones, padedančias apsisaugoti nuo blusų, utėlių, čigosų, ir būdus, kaip efektyviai sunaikinti šiuos parazitus savo namuose ar aplinkoje.