Vaginizmas – tai būklė, kai aplink makštį esantys raumenys nevalingai įsitempia ar susitraukia. Tai gali įvykti bandant įvesti bet kokį objektą, pavyzdžiui, penį, pirštą, tamponą ar medicinos instrumentą. Dėl šių nevalingų spazmų makšties įvedimas tampa skausmingas arba neįmanomas, o pojūčiai svyruoja nuo lengvo nepatogumo iki stipraus skausmo.
- 1.Kaip dažnai pasitaiko vaginizmas?
- 2.Kam gali pasireikšti vaginizmas?
- 3.Galimi vaginizmo išsivystymo veiksniai
- 4.Kokios ligos primena vaginizmą?
- 5.Vaginizmo simptomai
- 6.Kaip nustatomas vaginizmas?
- 7.Gydymas ir pagalba
- 8.Kokios galimos komplikacijos?
- 9.Ar galima išvengti vaginizmo?
- 10.Kokia yra prognozė?
- 11.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 12.Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
Kaip dažnai pasitaiko vaginizmas?
Tikslių duomenų, kiek moterų ar merginų susiduria su vaginizmu, nėra. Daugelis gali jaustis nejaukiai kalbėdamos apie šią problemą su gydytojais, todėl būklė lieka dažnai neaptarta ar nediagnozuojama.
Kam gali pasireikšti vaginizmas?
Vaginizmas gali išryškėti paauglystės pabaigoje ar jaunystėje, kai žmogus pirmą kartą pradeda lytinį gyvenimą. Taip pat raumenų įtampa gali pasireikšti mėginant įvesti tamponą ar atliekant ginekologinę apžiūrą. Kai kurioms moterims šis sutrikimas išsivysto vėliau, net ir ilgai neturėjus panašių sunkumų. Spazmai arba nemalonūs pojūčiai kartais jaučiami kiekvieną kartą bandant makšties įvedimą, tačiau gali reikštis tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, sekso ar medicininio tyrimo metu.
Galimi vaginizmo išsivystymo veiksniai
Nors tikslių priežasčių, kodėl kai kurios moterys susiduria su vaginizmu, nėra žinoma, būklės atsiradimą gali nulemti įvairūs tiek fiziniai, tiek emociniai ar psichologiniai veiksniai. Vaginizmo simptomus gali sustiprinti šlapimo pūslės infekcijos, šlapimo takų uždegimai ar grybelinės infekcijos.
- Patiriamas stresas, nerimo sutrikimai
- Gimdymo metu atsiradusios makšties traumos, pavyzdžiui, įtrūkimai
- Ankstesnės chirurginės intervencijos
- Baimė lytiniam gyvenimui arba neigiamos su seksu susijusios patirtys, įskaitant patirtą smurtą ar traumas
Kokios ligos primena vaginizmą?
Yra keletas būklių, kurios gali sukelti panašius simptomus:
- Makšties gleivinės išplonėjimas ir sausumas dėl sumažėjusio estrogeno po menopauzės (vadinama makšties atrofija)
- Vulvos vestibulitas (vadinamas ir provokuotu vestibulodinija) – šią būseną lydi skausminga lytinė sueitis, kai nemalonūs pojūčiai jaučiami jau nuo pat pradinio įvedimo
Vaginizmo simptomai
- Skausmas arba didelis diskomfortas bandant įvesti ką nors į makštį
- Nesugebėjimas užsiimti lytiniais santykiais ar atlikti dubens apžiūrą dėl raumenų spazmų ar skausmo
- Nemaloni ar labai skausminga lytinė sueitis
Jei jaučiate skausmą sekso metu ar dedantis tamponą, būtina pasitarti su gydytoju – šie pojūčiai neturi būti priimami kaip įprasti.
Kaip nustatomas vaginizmas?
Diagnozuodamas gydytojas pirmiausia atsižvelgs į jūsų pateikiamus simptomus, ankstesnę sveikatos bei lytinio gyvenimo istoriją. Dažnu atveju atliekamas makšties tyrimas, leidžiantis atmesti kitas galimas priežastis arba įvertinti raumenų įtempimą. Siekiant sumažinti diskomfortą apžiūros metu, gydytojas gali pasiūlyti naudoti vietinius nuskausminamuosius kremus.
Gydymas ir pagalba
Vaginizmo gydymo tikslas – sumažinti raumenų susitraukimo refleksą ir padėti įveikti lydintį nerimą ar baimę. Dažniausiai gydymo strategijos taikomos kartu:
- Vietiniai preparatai (kaip lidokaino arba specialūs kremai) padeda sumažinti skausmą
- Dugno raumenų kineziterapija – specialistas moko taisyklingai atpalaiduoti dubens dugno raumenis
- Makšties plėtikliai – tai įvairaus dydžio vamzdeliai, kurių paskirtis – palaipsniui ištempti makštį ir sumažinti jautrumą įvedimui. Dažnai prieš naudojimą patepama nuskausminamuoju kremu
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – konsultacijos padeda suprasti, kaip mintys veikia emocijas ir elgesį, o tai ypač naudinga, jei juntamas stiprus nerimas ar patirtas emocinis stresas
- Seksologo konsultacijos, kai individualiai arba poroje siekiama atkurti malonumą intymiame gyvenime
Kokios galimos komplikacijos?
Ši būklė gali reikšmingai paveikti lytinį gyvenimą ir poros santykius. Dėl užsitęsusio skausmo padidėja nerimo rizika, kyla emocinių sunkumų. Jei moteris planuoja nėštumą, vaginizmas gali apsunkinti pastojimą.
Ar galima išvengti vaginizmo?
Tikslių priemonių, kurios apsaugotų nuo šio sutrikimo, nėra, nes ir pačios priežastys iki galo nežinomos.
Kokia yra prognozė?
Daugeliui moterų taikant įvairiapusį gydymą vaginizmas palaipsniui išnyksta. Vis dėlto, šis procesas reikalauja laiko ir kantrybės. Svarbu žinoti – net jei išlieka tam tikri sunkumai, galima atrasti ir mėgautis kitomis malonumo formomis, kurios nesukelia nemalonių pojūčių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Jeigu jaučiate lytinių organų niežėjimą ar sudirginimą
- Patiriate nuolatinį skausmą sekso metu
- Atsiranda skausmas šlapinantis
- Pastebite neįprastų ar nemalonaus kvapo išskyrų iš makšties
- Jaučiate paraudimą, jautrumą arba tinimą makšties srityje
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kas galėjo nulemti mano jaučiamą skausmą lytinių santykių metu?
- Kokia gydymo taktika būtų veiksmingiausia man?
- Kaip pagerinti intymių santykių kokybę?
- Ar laikui bėgant ši būklė gali pagerėti ar pablogėti?
- Ar emocinė pagalba ir psichologo konsultacijos galėtų būti naudingos?
