Skilvioji pertvaros defektas, dar vadinamas VSD, – tai įgimta širdies yda, kai širdyje, būtent sienelėje tarp apatinės širdies kamerų (skilvelių), atsiranda anga. Pro šią angą kraujas gali judėti tarp abiejų skilvelių, o tai trikdo normalų širdies darbą ir deguonies bei anglies dioksido apykaitą organizme.
Kas yra VSD ir kaip jis pasireiškia?
Normalioje širdyje pertvara tarp skilvelių neleidžia kraujui susimaišyti – vienoje pusėje teka deguonies prisotintas kraujas, kitoje – deguonies neturintis kraujas. Tačiau dėl VSD šie du srautai sumaišomi, tad širdis turi dirbti sunkiau, kad organizmo audiniai gautų reikiamą kiekį deguonies.
Ši anomalija yra viena dažniausių įgimtų širdies ydų, dažniausiai diagnozuojama naujagimiams ar mažiems vaikams. Retais atvejais VSD gali būti aptiktas ir suaugus, jei anga išlieka neužsidariusi ilgus metus.
VSD tipai
Išskiriami keturi pagrindiniai skilvelio pertvaros defekto tipai – jie skiriasi angos vieta ir struktūra:
- Membraninis tipas – dažniausias, kai defektas randasi viršutinėje pertvaros dalyje.
- Raumeninis tipas – anga ar daugiau angų atsiranda apatinėje pertvaros dalyje.
- Įtekėjimo (inlet) tipas – defektas išsidėstęs ties trispusio ir mitralinio vožtuvo pagrinduose.
- Ištekėjimo (outlet) tipas – anga susidaro srityje, pro kurią kraujas patenka į plaučių ar aortos vožtuvus.
VSD simptomai
Nors daugumos vaikų VSD yra nedidelis ir gali nesukelti jokių negalavimų, didesni defektai sukelia įvairių simptomų. Naujagimiams ir kūdikiams jie dažniausiai primena širdies nepakankamumo požymius:
- Dusulys, greitas ar sunkus kvėpavimas
- Gausus prakaitavimas arba nuovargis maitinimo metu
- Lėtas svorio augimas
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
Vyresniems vaikams ar suaugusiems VSD gali pasireikšti padidėjusiu nuovargiu ar dusuliu, ypač fizinio krūvio metu.
Mažesnės nei 3 mm angos dažniausiai nesukelia nieko, tačiau jei defektas yra vidutinis ar didelis (nuo 3 iki 10 mm), kraujas ima žymiai tekėti tarp skilvelių ir sukelia minėtus simptomus.
Kodėl atsiranda skilvelio pertvaros defektas?
Dažniausiai VSD priežastis nėra tiksliai žinoma. Ši yda gali atsirasti derinyje su kita širdies liga, vystymosi sutrikimu ar genetiniu sindromu. Labai retai VSD išsivysto jau po gimimo, pavyzdžiui, dėl miokardo infarkto, kai plyšta pertvaros dalis. Tokie atvejai itin reti, tačiau juos būtina skubiai gydyti.
Rizikos veiksniai
Padidėjusi VSD rizika gali būti priešlaikiniams naujagimiams, kūdikiams, kurių tėvai serga tam tikromis genetinėmis ligomis. Taip pat yra duomenų, kad kai kurios nėštumo metu vartojamos vaistų grupės (pvz., nuo epilepsijos) ar alkoholio vartojimas gali padidinti VSD tikimybę, tačiau tam reikia daugiau tyrimų.
VSD komplikacijos
Kai tarp skilvelių teka kraujas, širdis pumpuoja kraują mažiau efektyviai – ji turi dirbti stipriau, kad kompensuotų sumažėjusį kraujo srautą. Jeigu VSD nemažas, ilgainiui gali išsivystyti rimtesnės bėdos, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis plaučiuose (plautinė hipertenzija) ar net Eisenmengerio sindromas. Pastarasis gali negrįžtamai pakenkti plaučių kraujagyslėms, jei operacija neatliekama iki 2 metų amžiaus.
- Širdies nepakankamumas
- Aortos vožtuvo nesandarumas
- Padidėję širdies skilveliai
- Endokarditas
- Širdies aritmijos
- Insultas
Kaip nustatoma ši širdies yda?
VSD paprastai diagnozuojama remiantis vaiko simptomais, apžiūra ir papildomais tyrimais. Nedideli defektai neatpažįstami, nes dažniausiai nesukelia jokio garso ar nusiskundimų. Tačiau didesnį VSD išgirsti nesunku – gydytojas stetoskopu aptinka širdies ūžesį. Ūžesio pobūdis gali leisti net įtarti defekto dydį.
- Echokardiograma (širdies echoskopija)
- Elektrokardiograma (EKG)
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas
- Širdies kateterizacija
Gydymo galimybės ir valdymas
Dauguma mažų VSD vaikui augant užsitraukia savaime – iki 6 metų, o rečiau ir vėliau. Tokiais atvejais gydytojas tiesiog stebi vaiko būklę. Tačiau didesniems, simptomus sukeliantiems defektams gali prireikti chirurginės intervencijos ar specialių procedūrų. Iki operacijos, jei jos prireikia, galima skirti vaistų, kad palengvėtų simptomai ir būtų apsaugota širdis.
Vaistai
Vaistais dažniausiai gydomi simptomai – jie gali padėti laukti, kol anga užsivers savaime. Dažniausiai skiriamos:
- Diuretikai – padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir aplink širdį
- Vaistai nuo širdies nepakankamumo – stiprina širdies susitraukimus ir reguliuoja ritmą
Chirurginis gydymas ir procedūros
Vidutinio ar didelio VSD gydymui dažniausiai reikalinga viena iš dviejų procedūrų:
- Atviroji operacija – gydytojas chirurgas susiuva arba užtaiso angą sintetinės medžiagos ar kūno audinio lopu.
- Transkateterinė procedūra – pro stambią kraujagyslę iki širdies atvedamas kateteris, kuriuo užkemšama anga specialiu užtaisu.
Laikui bėgant, kūno audiniai apauga lopą ar užtaisą, taigi jis tampa nuolatine širdies sienelės dalimi.
Po transkateterinės procedūros pasveikstama greičiau (per kelias dienas ar savaites), o po atviros operacijos – per kelias savaites ar mėnesius. Daugumai žmonių simptomai po tokios procedūros ar operacijos labai sumažėja arba visai išnyksta.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Stebėkite, ar jūs arba jūsų vaikas neturi dusulio, mėlynavimo, lėtesnio augimo, gausaus prakaitavimo ar neįprasto nuovargio. Jei simptomai ryškūs arba atsiranda staiga, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
- Lėtėjantis svorio priaugimas
- Nuovargis ar prakaitavimas valgant
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
- Neramumas ar kvėpavimo sunkumai
Suaugusiam žmogui verta pasitarti su gydytoju, jei lengvai pavargstate ar dusinate net ir po menko fizinio krūvio, arba pastebite pabalusias ar pamėlusias lūpas ar rankų pirštus. Be to, informuokite gydytoją apie turimą VSD prieš bet kokią operaciją ar odontologinę procedūrą.
Gyvenimas su VSD ir perspektyvos
Jei skylė širdies pertvaroje vidutiniška ar didelė, tačiau sėkmingai užgydoma, komplikacijų dažniausiai pavyksta išvengti. Retais atvejais gali prireikti pakartotinės operacijos dėl naujų defektų šalia ankstesnio remonto vietos.
Dauguma suaugusiųjų su nedidele VSD išvis nejaučia jokių problemų, nebent anga didelė ir neoperuota – tuomet tai gali paveikti gyvenimo kokybę. Suaugęs žmogus VSD turės tol, kol nebus atlikta operacija ar procedūra.
Kiek ilgai gyvena žmonės su VSD?
Jei anga nedidelė ir užsitraukia savaime, gyvenimo trukmė nesiskiria nuo žmonių, neturinčių šios ydos. Tačiau pastebėta, kad vidutinio ar didelio VSD atvejais, net ir po operacijos, gyvenimo trukmė gali būti kiek trumpesnė, ypač jei gydymas vėlavo. Eisenmengerio sindromas lemia prasčiausią ilgalaikę prognozę.
Kaip padėti vaikui ar sau jaustis geriau?
Jeigu vaikas ar jūs patys jaučiate simptomus, gydytojas greičiausiai rekomenduos apriboti fizinį aktyvumą, vengti užsiėmimų, kurie stipriai apkrauna širdį, ypač jei yra plautinė hipertenzija ar Eisenmengerio sindromas.
Vaistus vartokite tiksliai taip, kaip paskirta gydytojo. Jokiu būdu nekeiskite dozavimo ar nenutraukite vartojimo be gydytojo sutikimo.