Vitiligo yra lėtinė odos liga, kuri lemia odos spalvos ar pigmento praradimą. Tai pasireiškia šviesesnėmis nei įprasta ar visiškai baltomis odos vietomis. Kai pigmentą praranda nedidelės zonos, jos vadinamos dėmelėmis (mažesnės nei 1 cm), didesnės – plotais. Jei liga paveikia vietas su plaukais, jie taip pat gali išbąlti ar tapti sidabriniai.
- 1.Kaip vystosi vitiligo?
- 2.Kas dažniausiai serga vitiligo?
- 3.Kokios yra vitiligo rūšys?
- 4.Vitiligo simptomai
- 5.Vitiligo priežastys
- 6.Vitiligo komplikacijos
- 7.Vitiligo diagnostika
- 8.Vitiligo gydymo būdai
- 9.Ar galima išvengti vitiligo?
- 10.Ką daryti susidūrus su vitiligo?
- 11.Vitiligo atsakymai į dažnus klausimus
- 12.Kuo skiriasi vitiligo ir panašios odos ligos?
Kaip vystosi vitiligo?
Ši liga pasireiškia tada, kai imuninė sistema naikina melanocitus – ląsteles, kurios gamina odos pigmentą melanino pavidalu. Kodėl taip vyksta, tiksliai nežinoma. Kai kuriems žmonėms pirmiausia atsiranda kelios smulkios, baltos dėmelės ar plotai, kurie laikui bėgant plinta ir plečiasi. Dažniausiai pradžia pastebima rankose, pėdose, veide ar dilbiuose, tačiau depigmentuotos vietos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, taip pat burnos, nosies, lytinių organų gleivinėje, akyse ar ausyse.
Ligos eiga gali kisti individualiai. Dideli depigmentuoti plotai gali ilgai nesikeisti, o smulkios dėmelės keičia vietą, plečiasi arba vėl įgyja pigmentą. Kai kuriems žmonėms pigmento prarandama vos keliose vietose, kitų – beveik visame kūne.
Kas dažniausiai serga vitiligo?
Vitiligo gali sirgti bet kokio amžiaus, rasės ar lyties žmonės – liga jų veikia vienodai. Visgi šviesių plotų labiau matoma tamsesnį odos atspalvį turintiems žmonėms. Dažniausiai pirmieji požymiai išryškėja iki 30 metų amžiaus. Jei žmogus serga autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, reumatoidinis artritas ar skydliaukės sutrikimai, rizika didesnė.
Kokios yra vitiligo rūšys?
- Bendrinė: dažniausia forma, kai dėmelės išsidėsto įvairiose kūno vietose.
- Segmentinė: pigmento praradimas vyksta tik vienoje kūno pusėje ar ribotoje srityje, pavyzdžiui, rankoje ar veide.
- Gleivinių: pažeidžiamos burnos ir/ar genitalijų gleivinės.
- Židininė: retas tipas, kai dėmelės išlieka nedidelėje srityje ir neplinta mažiausiai metus ar dvejus.
- Trichominė: dėmės turi tris zonas – ryškiai baltą centrą, blyškesnį žiedą ir normalios spalvos išorinę dalį.
- Universali: labai reta forma, kai pigmentas prarandamas daugiau nei 80 % kūno odos.
Vitiligo simptomai
- Atsiranda baltų ar šviesesnių nei likusi oda dėmių ar plotų ant odos ir/ar gleivinių.
- Kūno plaukai gali tapti balti ar pilki.
- Kai kuriems žmonėms prieš pasirodant depigmentacijai juntamas niežulys.
- Poveikis gali būti lokalizuotas arba labai išplitęs visame kūne.
Kur gali atsirasti simptomai?
- Rankose ir pėdose
- Rankų dilbiuose ir veide
- Burnos, nosies ir lytinių organų gleivinėse
- Plaukuose
Vitiligo priežastys
Pigmento trūkumas odos ląstelėse yra pagrindinė šios ligos priežastis. Manoma, kad vitiligo gali sukelti keli veiksniai:
- Autoimuninė reakcija: kai imunitetas identifikuoja melanocitus kaip priešus ir juos naikina.
- Genetiniai pokyčiai: tam tikri genai gali lemti melanocitų sutrikimus, o apie 30 % atvejų liga yra paveldima.
- Stresas ir traumos: stiprus emocinis ar fizinis stresas, odos sužeidimai gali išprovokuoti pigmento pokyčius.
- Aplinkos veiksniai: kontaktas su stipriomis chemikalijomis arba ultravioletinių spindulių poveikis.
Vitiligo komplikacijos
- Padidėjęs odos jautrumas saulės spinduliams, nes depigmentuotos sritys greičiau nudega.
- Galimi nedideli tinklainės arba rainelės spalvos skirtumai, tačiau rega dažnai nenukenčia.
- Polinkis į kitas autoimunines ligas, tokias kaip skydliaukės sutrikimai ar mažakraujystė.
- Psichologinės pasekmės: ypač jei depigmentacija paveikia socialinę gerovę ir savivertę.
Vitiligo diagnostika
Paprastai ligos atpažinimui pakanka vizualinio odos apžiūrėjimo. Specialūs ultravioletinių spindulių šviestuvai padeda atskirti vitiligo nuo kitų odos ligų. Gydytojas taip pat teiraujasi apie ankstesnes ligas ar ar šeimos narius, sergančius vitiligo.
Kitos panašios odos būklės:
- Cheminė leukoderma: odos pažeidimai po sąlyčio su agresyviomis cheminėmis medžiagomis.
- Spokojinis kerpėjimas (tinea versicolor): grybelinė infekcija, keičianti odos spalvą.
- Albinizmas: įgimtas viso kūno pigmento trūkumas.
- Pitiriazė alba: prasideda raudonomis, pleiskanotomis dėmėmis, vėliau jos pašviesėja.
Vitiligo gydymo būdai
Nors vitiligo nekelia tiesioginio pavojaus sveikatai, daliai žmonių svarbu išlyginti odos atspalvį ar pagerinti savijautą. Gydymas gali būti skirtas atstatyti pigmentą arba, jei odos plotas labai didelis, tolygiai pašviesinti likusias sritys.
- Vaistai: kortikosteroidai, vietiniai Janus kinazės inhibitoriai, kalcineurino inhibitoriai padeda sulėtinti pigmento netekimą ar paskatinti melanocitų atsistatymą.
- Šviesos terapija: gydymas ultravioletiniais spinduliais ar lazeriu.
- Depigmentacijos terapija: kai siekiama pašviesinti visą odą taip, kad ji atitiktų depigmentuotas vietas, naudojamas monobenzonas.
- Chirurginis gydymas: odos arba pūslių persodinimas, kai vieno odos ploto audiniai perkelia į depigmentuotą zoną. Gali būti komplikacijų – randai ar infekcijos.
- Psichologinė pagalba ir konsultacijos: siekiant padėti žmogui susitaikyti su išvaizdos pokyčiais ir stiprinti savivertę.
Ar galima išvengti vitiligo?
Šiuo metu nėra patvirtintų būdų, kaip visiškai išvengti vitiligo. Tačiau galima sumažinti riziką laikantis saulės saugumo taisyklių, kasdien drėkinant odą ir vengiant streso bei traumų. Taip pat svarbu koreguoti ir gydyti kitas autoimunines ligas, jei tokių yra.
Ką daryti susidūrus su vitiligo?
Nors ši liga neturi specifinio gydymo ir nėra pavojinga fiziškai, ji stipriai keičia išvaizdą. Kartais padeda maskuoti depigmentuotas vietas naudojant makiažą, plaukų dažus, mikro-pigmentaciją (ilgalaikį makiažą) ar kremus nuo saulės. Tokiu būdu sumažinamas kontrastas tarp šviesių ir tamsių odos sričių.
Apie 10–20 % vitiligo atvejų pigmentas visiškai atsistato – tai dažniau pasitaiko, jei liga pradėta gydyti anksti, dar iki 20 metų, arba jeigu pagrindinis pažeidimas – veide. Jei simptomai išryškėja vėlesniame amžiuje ar apima lūpas, galūnes, tikimybė mažesnė.
Vitiligo atsakymai į dažnus klausimus
- Vitiligo nėra užkrečiama, liga neperduodama kontaktuojant su kitais žmonėmis.
- Ši liga neturi įtakos bendrai fizinei būklei ar gyvenimo trukmei.
- Jei pastebėjote spartų odos spalvos pokytį ar didelius depigmentuotus plotus, pasikonsultuokite su gydytoju.
Kuo skiriasi vitiligo ir panašios odos ligos?
Grybelinė infekcija (spokojinis kerpėjimas) pasireiškia spalvos pakitimais, dėmių spalva gali būti balta, gelsva, rausva ar ruda priklausomai nuo odos tono. Vitiligo – tai autoimuninė liga, kuriai būdingas būtent baltų ar labai šviesių dėmių susidarymas. Piebaldizmas nėra tas pats, kas vitiligo – jis įgimtas, o vitiligo išsivysto vėliau, melanocitus sunaikinus imuninei sistemai.
