Prieš penkerius metus mano gyvenimas buvo pilnas – kūriau mados drabužius, valdžiau savo verslą, skubėjau iš vienos užduoties prie kitos. Tačiau vieną vakarą viskas staiga pasikeitė – šį posūkį nulėmė stiprus nugaros skausmas ir netikėtas kraujavimas. Tada man buvo 45-eri.
Greitosios medicinos pagalbos automobilyje viskas atrodė tarsi sapnas. Ligoninėje atlikta kompiuterinė tomografija parodė didelį naviką kairiajame inkste – išgirdau inkstų vėžio diagnozę. Neturėjau jokių ligos požymių ir nesijaučiau blogai, todėl žinia mane pritrenkė.
Staiga pakeistas gyvenimas
Gydytojas pasakė, kad reikės operacijos – pašalinti naviką kartu su inkstu. Tos akimirkos niekada nepamiršiu, nes viskas atrodė tarsi ne apie mane. Turėjau pranešti šeimai, o kaip papasakoti tai, ko pati dar nesuvokiau? Pradžioje visi sunkiai su tuo susitaikėme.
Kai kraujavimą pavyko sustabdyti, buvau operuota. Inkstas su augliu pašalintas sėkmingai, liga apribota tik tuo organu. Tačiau po operacijos nuolatinis nugaros skausmas tapo mano kasdienybe.
Nauja rutina ir išbandymai
Kitus dvejus metus teko dažnai lankytis ligoninėje: atlikti kaulų, magnetinio rezonanso tyrimus, nuolat tikrintis sveikatą. Po laiko buvo nustatyta nervo pažaida, todėl skausmui malšinti paskirti vaistai tapo gyvenimo dalimi.
Kai po truputį bandžiau grįžti į įprastus darbus, supratau, kad mados verslas man tapo svetimas. Pardaviau visą turėtą produkciją ir uždariau savo įmonę – turėjau ieškoti naujos prasmės, kito kelio.
Nepakartojamas pokytis – kiekviena diena tampa vertinga
Pokyčiai buvo didžiuliai. Nustojau planuoti ilgai į priekį ir tiesiog leidau dienoms eiti. Gyvenimas be nuolatinių terminų tapo paprastesnis, aš pradėjau daugiau džiaugtis mažais kasdieniais dalykais. Šis laikotarpis išmokė vertinti tai, kas paprasta, bet svarbu.
Sukurta vidinė stiprybė ir nauji pomėgiai
Nuo pat diagnozės pradėjau rašyti užrašus. Vėliau savo išgyvenimus perkėliau į tinklaraštį. Netrukus mano istorija sulaukė daug dėmesio, man buvo pasiūlyta ją išleisti kaip knygą. Prisijungiau prie rašytojų bendruomenės, o rašymas – sena mano aistra – tapo nauju gyvenimo centru.
Kitas hobis atsirado per judėjimą: pradėjau lankyti jogos užsiėmimus, nes mankštos priminė gydytojo rekomenduotą kineziterapiją. Pajutusi daugiau jėgų, vėl pradėjau bėgioti. Atstumai ilgėjo ir po truputį vėl atgavau pasitikėjimą savimi. Dabar bėgioju tris kartus per savaitę ir ruošiuosi savo pirmajam pusės maratono bėgimui, kurį paskyriau penkerių metų sukakčiai po inksto operacijos paminėti. Planuoju įveikti ir visą maratoną.
Naujos durys po vėžio diagnozės
Inkstų vėžys kardinaliai pakeitė mano kasdienybę, tačiau taip pat atvėrė naujų galimybių. Fizinė veikla, pomėgiai ir ryšys su artimaisiais padėjo surasti naują viltį. Nors liga ir paliko pėdsaką, ji padovanojo kitokį požiūrį į save ir pasaulį.
Noriu, kad kiekvienas, susidūręs su inkstų vėžiu, žinotų – gyvenimas gali būti pilnas net po sunkiausių netekčių. Atraskite naujų džiaugsmų, bandykite naujus dalykus. Nesiduokite ligai.
Esame stipresni su tinkamu gydymu ir palaikančia aplinka. Gijimo kelias suteikė ne tik daugiau laiko, bet ir naujų spalvų mano gyvenimui. Vėl grįžau prie senų pomėgių, atradau ir naujų veiklų, kurios džiugina kasdien.
Šiandien žinau – liga gali žymėti ne pabaigą, o naujos kelionės pradžią. Stengiuosi kas akimirką branginti ir mėgautis tuo, ką turiu.
