Nors hipotirozė dažniausiai siejama su energijos stoka ar svorio augimu, kai kuriais atvejais ji gali lemti ir padidėjusį mėlynių atsiradimą.
Hipotirozė ir mėlynės: kokia sąsaja?
Hipotirozė atsiranda, kai skydliaukė neišskiria pakankamai hormonų, būtinų normaliam organizmo darbui. Kai sumažėja šių hormonų, gali sutrikti kūno gebėjimas užkirsti kelią kraujagyslių pralaidumui. Dėl to, nors padidėjęs mėlynių skaičius nėra tipinis šios ligos požymis, jis gali pasireikšti tam tikrais atvejais.
Kaip formuojasi mėlynės?
Mėlynės arba kraujosruvos atsiranda, kai po oda esantys plonieji kapiliarai dėl sužalojimo praleidžia kraują. Šis kraujas susikaupia audinyje, todėl ant odos matome tamsų dryžį ar dėmę.
Kodėl hipotirozė gali padidinti polinkį mėlynuoti
Skydliaukės hormonų trūkumas gali paveikti kraujo krešėjimą. Krešėjimo faktorių mažėjimas sulėtina žaizdų gijimą, todėl susižalojus kraujavimas trunka ilgiau. Be to, silpnesni kapiliarai greičiau plyšta, o kraujas lengviau prasiskverbia į aplinkinius audinius.
- Kraujas sunkiau kreša dėl mažiau aktyvių krešėjimo baltymų.
- Kapiliarai tampa gležnesni ir labiau linkę trūkti.
Kiti ženklai, susiję su kraujavimo polinkiu
- Dažnesni ar ilgesni nosies kraujavimai
- Kraujuojančios dantenos valantis dantis
- Sunkesnis menstruacijų kraujavimas
Kokios kitos priežastys gali lemti dažnesnes mėlynes?
Ne visuomet mėlynės atsiranda dėl hipotirozės. Jeigu pastebėjote nepaaiškinamą kraujavimą ar kraujosruvas, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu. Tyrimai gali padėti išsiaiškinti priežastį ir numatyti tinkamą pagalbą.
- Kai kurie vaistai, tarp jų kraujo krešėjimą slopinantys preparatai
- Maisto papildai, tokie kaip imbieras, česnakai, žalioji arbata ar ženšenis
- Mažas trombocitų (kraujo plokštelių) kiekis
- Vitaminų ar mineralų trūkumas
- Kraujavimo sutrikimai, pavyzdžiui, hemofilija ar Von Willebrando liga
- Ehlerso-Danlos sindromas
- Kushingo sindromas
- Inkstų ar kepenų veiklos sutrikimai