Tracheja, dažnai vadinama kvėpavimo vamzdeliu, yra pagrindinė oro tiekimo linija mūsų plaučiams. Be nuolatinio oro srauto per šį vamzdelį, kvėpavimas taptų neįmanomas, o ilgalaikis oro trūkumas gali būti mirtinas.
Trachejos sandara ir funkcija
Šis apie 11 centimetrų ilgio ir 2,5 centimetro skersmens vamzdelis išsidėsto kaklo srityje ir tęsiasi žemyn iki krūtinkaulio, kur šakojasi į dvi stambias bronchų atšakas. Ją sudaro lygieji raumenys ir keliolika pusiau žiedinių kremzlės lankų, kurie saugo kvėpavimo takus nuo suspaudimo. Dėl šių struktūrų tracheja išlieka atvira, net užspausta kaklo ar krūtinės raumenų.
Bronchai – oro takų šakos
Pagrindinės trachejos šakos, vadinamos bronchais, leidžiasi giliau į plaučius. Iš pradžių tai dvi pagrindinės atšakos – dešinioji ir kairioji, tačiau dešinysis bronchas platesnis ir trumpesnis, todėl į jį dažniau patenka netyčia įkvėpti svetimkūniai. Bronchai padengti tokiu pačiu gleivinės sluoksniu, kaip ir likusi kvėpavimo sistema.
Kiekvienas pagrindinis bronchas savo ruožtu skirstosi į vidutines, vadinamas antrinėmis, tiekiančias orą į atskirus plaučių skiltis. Jos toliau skyla į trečiąsias – smulkesnes bronchų atšakas, kurios dar dalijasi, kol virs maždaug 30 000 smulkių broncholių kiekviename plautyje. Bronchiolės galiausiai veda į alveoles – smulkius oro maišelius, kur vyksta dujų mainai.
Bronchinis medis ir gleivių vaidmuo
Visa tracheją su jos šakomis – bronchais ir bronchiolėmis – dažnai apibūdinama kaip bronchinis medis. Jo šakų gale, alveolinėse angose, ir vyksta pagrindinė plaučių funkcija – deguonies įsisavinimas ir anglies dvideginio pašalinimas.
Svarbų vaidmenį kvėpavimo takuose atlieka gleivių sluoksnis, vadinamas gleivių apdangalu. Jis tarsi filtras apsaugo bronchų ir bronchiolių paviršių nuo dulkių bei patogenų. Per parą suaugęs žmogus išskiria apie 125 mililitrus gleivių – tai daugiau nei pusė stiklinės. Smulkiosios blakstienėlės (cilijos) nuolat stumia gleives nuo apatinių kvėpavimo takų link ryklės, iš kurios jos natūraliai pašalinamos iš organizmo. Tačiau rūkymas blokuoja šių blakstienėlių judėjimą, todėl gleivės kaupiasi – dėl to atsiranda vadinamasis rūkaliaus kosulys.
