Žmogaus organizme esančio kraujo kiekis dažniausiai sudaro apie 7 procentus kūno masės. Tai orientacinis dydis – tikslus kraujo tūris priklauso nuo tokių dalykų kaip lytis, gyvenamoji vieta ar asmeniniai ypatumai.
Kraujo kiekis įvairiais amžiaus tarpsniais
Kiek kraujo cirkuliuoja kūne, priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo kūno svorio. Apžvelkime skirtingus etapus:
- Naujagimiai: Pilnai išnešioti kūdikiai kiekvienam savo kūno kilogramui turi maždaug 75 mililitrus kraujo. Pavyzdžiui, apie 3,5 kg sveriančio kūdikio kraujo tūris bus apie 270 mililitrų, tai yra maždaug 0,07 galono.
- Vaikai: Vaikas, sveriantis apie 36 kilogramus (80 svarų), turės apie 2 650 mililitrų kraujo – tai atitinka 0,7 galono.
- Suaugusieji: Suaugusio žmogaus, sveriančio 68–82 kilogramus (150–180 svarų), organizme bus apie 4 500–5 700 mililitrų kraujo, arba 1,2–1,5 galono.
- Nėščiosios: Nėštumo metu moters kraujo tūris išauga net 30–50 procentų, palyginti su nėščiųjų moterų krauju. Tai yra papildomai apie 0,3–0,4 galono.
Įtakos kraujo kiekiui gali turėti ir gyvenamoji vieta. Žmonės, gyvenantys aukštikalnėse, dažnai turi šiek tiek didesnį kraujo tūrį, kad organizmas galėtų geriau aprūpinti deguonimi esant mažesniam deguonies kiekiui ore.
Kiek kraujo praradimas yra pavojingas?
Kai organizmas netenka daug kraujo, audiniams ima stigti deguonies ir gresia rimti sveikatos sutrikimai. Didžiausią pavojų kelianti situacija – stiprus kraujo netekimas, vadinamas hemoraginiu šoku. Žemiau pateikiama, kaip gydytojai pagal netekto kraujo kiekį skirsto šią būklę:
- Prarasdami iki 30 % viso savo kraujo arba iki 1 500 mililitrų (0,4 galono), kurį laiką galite nejausti didelių pokyčių – kraujospūdis ir širdies ritmas dažnai dar lieka pakankamai normalūs.
- Toliau netekus kraujo, širdies ritmas viršija 120 dūžių per minutę, kraujospūdis pradeda kristi, o kvėpavimo dažnis – didėti.
- Jei netenkama daugiau nei 40 % viso kraujo (apie 2 000 mililitrų arba 0,53 galono vidutinio suaugusio žmogaus organizme), ši būklė tampa kritinė ir gali baigtis mirtimi.
Laiku suteikta pagalba ir kraujo perpylimas gali išgelbėti gyvybę, todėl svarbu kuo greičiau patekti į ligoninę.
Kaip nustatomas organizme esantis kraujo kiekis?
Paprastai gydytojai retai tiesiogiai matuoja visą žmogaus kraujo kiekį. Tai galima gana tiksliai įvertinti pasitelkus kitus diagnostinius metodus. Dažniausiai atliekamas hemoglobino ir hematokrito kiekio kraujyje tyrimas. Šie rodikliai atspindi, kiek yra kraujo ląstelių, palyginti su kitais skysčiais kūne.
Gydytojai, vertindami kraujo tūrį, atsižvelgia ir į paciento svorį bei drėgmės lygį organizme. Ypatingais atvejais, kai žmogus patiria didelį sužalojimą ir netenka daug kraujo, iš pradžių orientuojamasi pagal kūno masę. Vėliau remiamasi kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio bei širdies ritmo pokyčiais, kad kuo tiksliau įvertintų prarasto kraujo kiekį ir galėtų operatyviai skirti kraujo perpylimą.
Stebint šiuos rodiklius bei bendrai įvertinus situaciją, gydytojams pavyksta laiku sustabdyti kraujo netekimo pasekmes ir užtikrinti reikiamą gydymą.
