Patyrus lengvą galvos traumą ar smegenų sukrėtimą, kai kuriems žmonėms simptomai gali užsitęsti ilgiau nei įprasta. Tokia būklė vadinama potrauminio smegenų sukrėtimo sindromu – tai reiškia, kad po traumos sveikata visiškai neatsistatė ir žmogus vis dar jaučia įvairius negalavimus.
Potrauminio sindromo požymiai
Šis sindromas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali atsirasti iškart po traumos arba prasidėti po kelių savaičių. Dažniausiai žmonės skundžiasi nuovargiu, galvos svaigimu, galvos skausmais. Taip pat galima pastebėti sutrikusį miegą, dirglumą ar sunkumų susikaupiant. Simptomų pobūdis ir stiprumas skiriasi kiekvienam asmeniui.
Dažniausi simptomai
- Galvos skausmai
- Svaigulys ir pusiausvyros sutrikimai
- Nuovargis
- Atminties problemos
- Sunkumai susikaupiant
- Miego sutrikimai (nemiga, neramus miegas)
- Nerimas, prislėgta nuotaika
- Dirglumas, emocijų svyravimai
- Apatija
- Padidėjęs jautrumas garsui ir šviesai
- Asmenybės pokyčiai
Paprastai simptomai praeina per kelis mėnesius, tačiau daliai žmonių jie gali trukti ilgiau – iki metų ar dar daugiau.
Kaip nustatomas potrauminio smegenų sukrėtimo sindromas?
Vieno konkretaus testo ar tyrimo, leidžiančio nustatyti šią būklę, nėra. Diagnozė atsiranda tada, kai po galvos traumos išlieka bent keli paminėti simptomai. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti galvos smegenų tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos, kad būtų atmestos rimtos smegenų traumos.
Kodėl išsivysto potrauminio sindromo simptomai?
Smegenų sukrėtimas gali kilti įvairiomis aplinkybėmis – tai gali būti kritimas, sporto trauma, automobilio avarija ar smūgis į galvą. Kol kas aiškaus atsakymo, kodėl vieniems žmonėms išsivysto užsitęsęs sindromas, o kiti greičiau pasveiksta – nėra.
Įdomu, kad sindromo išsivystymui trauma nebūtinai turi būti labai stipri – net lengvas sukrėtimas gali sukelti ilgai užsitęsiančius negalavimus.
Kas gali susidurti su šiuo sindromu?
Potrauminio sindromo rizika kyla visiems, patyrusiems galvos traumą, ypač jei žmogui jau virš 40 metų. Taip pat pastebėta, kad kai kurie požymiai primena depresijos, nerimo ar potrauminio streso būklės simptomus. Žmonės, anksčiau sirgę šiomis ligomis ar turėję psichologinių sunkumų, gali būti labiau linkę patirti užsitęsusius simptomus po traumos.
Gydymo galimybės
Vieno universalaus sprendimo šiai būklei nėra – taikoma pagalba priklauso nuo to, kokius simptomus žmogus patiria labiausiai. Prireikus gali būti paskiriami vaistai nerimui ar depresijai mažinti, o esant atminties sutrikimams ar koncentracijos problemoms – psichologinė ar kognityvinė terapija. Kartais prireikia tiek medikamentinio, tiek psichoterapinio gydymo derinio.
Daugeliui žmonių, taikant tinkamas priemones, simptomai palaipsniui praeina, tačiau prognozuoti, kiek tiksliai tai truks – sudėtinga.
Ką daryti, norint išvengti potrauminio sindromo?
Kol kas nėra aiškių būdų, kaip užkirsti kelią šios būklės atsiradimui po galvos traumos. Svarbiausia – stengtis saugiai elgtis ir vengti traumų.
Patarimai, kaip sumažinti rimtų galvos sužalojimų riziką:
- Kelionės metu visuomet segėti saugos diržą.
- Užtikrinti, kad vaikai automobilyje būtų prisegti atitinkamose kėdutėse.
- Dėvėti šalmą važiuojant dviračiu, sportuojant arba jodinėjant žirgu.
Saugodami save ir artimuosius, sumažinate ne tik traumų, bet ir potrauminio sindromo riziką.
