Fibromialgija – tai lėtinio skausmo sindromas, tiesiogiai paveikiantis visą kūną. Nors tikslus šios būklės atsiradimo mechanizmas vis dar neaiškus, specialistai mano, kad fibromialgija susijusi su iškreiptu skausmo suvokimu smegenyse. Ji taip pat dažnai pasireiškia nuovargiu, nerimu, įvairiais nervų sistemos sutrikimais bei nerviniu skausmu.
Fibromialgijos simptomai ir gydymo kryptys
Pilnai išgydyti šios būklės kol kas neįmanoma. Daugiausia dėmesio gydant fibromialgiją skiriama skausmo mažinimui ir kitų simptomų valdymui. Be nuolatinio skausmo, žmonės dažnai jaučia nenumaldomą nuovargį, gali patirti nerimo epizodų ar kitų psichologinių sunkumų.
Ligos ryšys su autoimuniniais sutrikimais
Kai kurie tyrėjai mano, kad fibromialgiją gali būti verta laikyti autoimuniniu sutrikimu, nes jos simptomai dažnai būdingi ir autoimuniniams procesams. Tačiau mokslinių įrodymų šiam teiginiui trūksta – nepastebėta nei nereikalingų autoantikūnų gamybos, nei audinių pažeidimo, kas būdinga klasikiniams autoimuniniams susirgimams.
Kuo pasižymi autoimuninės ligos?
Autoimuninių ligų esmė – imuninės sistemos klaida, kai organizmas pradeda naikinti savo paties sveikus audinius, manydamas, kad tai kenksmingi įsibrovėliai. Tokie procesai sukelia uždegimą ir pažeidžia kūno struktūras. Fibromialgijai tai nebūdinga – nei audinių pažeidimai, nei aktyvus uždegimas nepastebimi.
Diagnozės sudėtingumas
Fibromialgija sunkiai atpažįstama, nes simptomai sutampa su daugeliu kitų ligų. Ji dažnai pasireiškia kartu su įvairiomis lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis. Tarp bendrų būklių, su kuriomis dažnai persidengia fibromialgijos simptomai, yra:
- Reumatoidinis artritas
- Lupusas
- Hipotirozė
- Neramių kojų sindromas
- Laimo liga
- Žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai
- Miofascialinio skausmo sindromas
- Depresija
Naujausi tyrimai – ką rodo naujausias mokslas?
Nors fibromialgija ir kai kurios autoimuninės ligos turi panašių simptomų, tiesioginių sąsajų su autoimuniniais procesais iki šiol nenustatyta. Kai kuriuose tyrimuose rasta, kad fibromialgija sergantiems žmonėms gali būti padidėjęs skydliaukės antikūnų lygis, tačiau šie rodikliai gali nieko nereiški arba nesukelti jokių simptomų.
Taip pat buvo atlikta studijų, kurios fibromialgiją susiejo su nedidelių nervinių skaidulų pažeidimais. Vis dėlto šis ryšys nėra galutinai įrodytas. Nors kai kurios ligos, pavyzdžiui, Sjögreno sindromas, jau yra glaudžiai siejamos su šiais nervų pažeidimais, trūksta aiškių duomenų apie fibromialgijos ir autoimuninių reakcijų tarpusavio priklausomybę.
Retkarčiais pasirodo tyrimų, kuriuose gyvūnų modeliuose buvo stebimi autoimuninius procesus primenantys mechanizmai, tačiau vien tik šių studijų rezultatų patvirtinti fibromialgijos autoimuninę kilmę nepakanka.
Išvados ir žvilgsnis į ateitį
Nors fibromialgija savo požymiais primena kai kurias autoimunines ligas, kol kas ji nėra priskiriama šiai grupei. Tai nedaro šios ligos mažiau tikros ar svarbios – sergantieji susiduria su realiais iššūkiais ir simptomais, kuriuos svarbu atpažinti ir valdyti.
Nauji tyrimai ir toliau atveria naujų galimybių suprasti šios ligos prigimtį, o tai ateityje, tikėtina, padės sukurti dar efektyvesnius gydymo būdus bei palengvinti kasdienybę sergantiems.
