Kojų ir pėdų nervų skausmas gali atsirasti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant ir lėtines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė. Medicinos praktikoje pastebima, kad sergant išsėtine skleroze skausmą gali sukelti ne tik pati liga, bet ir kartu pasitaikančios būklės, pavyzdžiui, fibromialgija ar sąnarių uždegiminės ligos.
Kaip išsėtinė sklerozė gali sukelti skausmą
Pagal dabartines medicinos žinias, vienas svarbiausių išsėtinės sklerozės mechanizmų yra mielino (nervų skaidulas dengiančio apsauginio sluoksnio) pažeidimas. Kai šis sluoksnis nyksta, nerviniai signalai perduodami netiksliai, todėl gali atsirasti pakitę jutimai ar skausmas. Demielinizacija gali paveikti jutiminius galvos smegenų ir nugaros smegenų centrus, todėl žmogus gali jausti neįprastus pojūčius net ir be aiškios išorinės priežasties.
Kita svarbi priežastis – judėjimo sunkumai. Išsėtinė sklerozė neretai sutrikdo eiseną, didina raumenų silpnumą ir spazmiškumą (nevalingą raumenų įsitempimą). Laikui bėgant tai gali lemti sustingimą, maudimą, raumenų nuovargį ir skausmingą įtampą, ypač kojose.
Kokio pobūdžio skausmas gali pasireikšti
Sergant išsėtine skleroze skausmo pobūdis gali būti labai įvairus: nuo protarpinio ir bukai maudžiančio iki aštraus, stipraus ar nuolatinio. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad pojūčiai dažnai priklauso nuo to, kas yra pagrindinis skausmo šaltinis.
- Neuropatinis (nervinis) skausmas – dažniau siejamas su demielinizacija. Jis gali būti juntamas kaip dilgčiojimas, deginimas, „elektros smūgiai“ ar perštėjimas.
- Raumenų ir sąnarių skausmas – dažniau susijęs su sustingimu, spazmais, raumenų įtampa ir ribota judesių amplitude. Tokiu atveju skausmas dažniau apibūdinamas kaip maudimas, jautrumas ar „išskaudėjimas“.
- Skausmas dėl gretutinių uždegiminių būklių – kai kuriems žmonėms kartu gali pasireikšti reumatoidinis artritas, vilkligė ar fibromialgija, kurios taip pat gali sukelti raumenų bei sąnarių skausmą.
Kai kuriais atvejais skausmas tampa ypač jautrus dirgikliams: jį gali išprovokuoti net nežymūs veiksniai, pavyzdžiui, vėsi oro srovė ar nepatogūs drabužiai.
Simptomų lengvinimas: priemonių derinimas
Skausmo kontrolė dažniausiai remiasi kelių priemonių deriniu. Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių palengvėjimą suteikia tiek gydytojo skirti vaistai, tiek kasdieniai savipagalbos metodai. Tinkamiausias planas paprastai parenkamas individualiai, atsižvelgiant į skausmo tipą, intensyvumą ir kitus simptomus.
Šiluma ir temperatūros valdymas
Šilti kompresai ar šilta vonia kai kuriems žmonėms padeda sumažinti raumenų įtampą ir suteikia komforto. Vis dėlto svarbu nepersistengti: per didelis karštis kai kuriems sergantiesiems gali sustiprinti bendrus simptomus. Todėl praktiškai dažnai rekomenduojama rinktis švelnią šilumą, stebėti savijautą ir, jei reikia, pasitelkti vėsesnes priemones (pavyzdžiui, vėdinimą ar vėsų kompresą).
Masažas
Masažas gali padėti keliais būdais: švelniai atpalaiduoti įtemptus raumenis, mažinti skausmingą sustingimą, gerinti kraujotaką ir skatinti atsipalaidavimo jausmą. Sergant išsėtine skleroze tai gali būti reikšminga, nes nuolatinė įtampa ir diskomfortas neretai apsunkina poilsį.
Psichologinė pagalba ir streso mažinimas
Stresas, nerimas ar prislėgta nuotaika gali pakeisti skausmo suvokimą ir sustiprinti jo patyrimą. Dėl to daliai žmonių padeda ne tik savarankiškos streso valdymo strategijos, bet ir pokalbiai su psichikos sveikatos specialistu ar dalyvavimas paramos grupėje. Susitvarkius su emociniais veiksniais, skausmas neretai tampa lengviau kontroliuojamas.
Mityba ir galimi maistinių medžiagų trūkumai
Nervų skausmą gali provokuoti ar sustiprinti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas. Todėl svarbu subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir įpročių, galinčių didinti trūkumų riziką, atsisakymas. Gydytojas gali įvertinti, ar nėra reikšmingų trūkumų, pavyzdžiui, tam tikrų B grupės vitaminų, vitamino D ar kitų organizmui svarbių medžiagų.
Jei nustatomas trūkumas, kartais svarstomas papildų vartojimas, tačiau sprendimą saugiausia priimti kartu su gydytoju – ypač tada, kai žmogus vartoja kitus vaistus ar turi gretutinių ligų.
Mitybos koregavimas dėl galimo jautrumo maistui
Kai kurie žmonės turi nepastebėtų jautrumų ar alergijų maistui. Vienas atsargesnių būdų tai įvertinti – su specialistų rekomendacijomis laikinai atsisakyti dažniausiai probleminių produktų po vieną ir stebėti savijautos pokyčius. Praktikoje dažniau minimi produktai, kuriuos kai kas bando riboti, yra pieno produktai, glitimo turintys grūdai, soja ar didelio cukraus kiekio maistas. Vis dėlto svarbu, kad mitybos ribojimai būtų apgalvoti ir nepakenktų bendram maistinių medžiagų balansui.
Kada kreiptis į gydytoją
Medicininė konsultacija ypač reikalinga, jei skausmas ryškėja, atsiranda naujų simptomų arba nervų, raumenų ar sąnarių skausmas pradeda trukdyti įprastai veiklai. Taip pat verta kreiptis, jei keičiasi eisena, didėja silpnumas, sustiprėja spazmai ar atsiranda jutimų pokyčių, kurie kelia nerimą.
Pabaigai
Gyvenimas su išsėtine skleroze gali būti sudėtingas, o skausmas dažnai paveikia tiek emocinę savijautą, tiek judrumą ir gyvenimo kokybę. Nors skausmo priežastys gali skirtis, klinikinė patirtis rodo, kad veiksmingiausia dažnai būna kelių krypčių strategija. Aptarkite su gydytoju individualų planą, kuris apimtų skausmo tipui tinkamiausias priemones ir realiai pritaikomus kasdienius sprendimus.
