Sergant imuninės trombocitopeninės purpuros (ITP) liga kraujas nesukietėja taip, kaip turėtų, nes organizme trūksta trombocitų (kraujo plokštelių). Ši liga reiškia, jog žmogus yra imlesnis kraujavimui bei mėlynių susidarymui, o rimtesnės traumos gali sukelti pavojingą nenustojantį kraujavimą.
Kuo pasižymi ši liga
ITP kartais vadinama idiopatine ar autoimunine trombocitopenine purpura. Esant šiai būklei, jūsų imuninė sistema ima naikinti trombocitus – ląsteles, gaminamas kaulų čiulpuose ir atsakingas už kraujo krešėjimą. Paprastai šios ląstelės susijungia tam, kad stabdytų kraujavimą suplyšus audiniams, kai susižeidžiama ar susimušama.
Turint mažai trombocitų, kraujas nesugeba greitai užsikimšti, todėl net ir nedidelės žaizdos gali kraujuoti ilgiau. Sunkus kraujavimas yra viena svarbiausių šios ligos komplikacijų, kurią galima patirti ne tik išoriškai – kraujas gali išsilieti ir kūno viduje.
Kas atsitinka organizmui
Imuninė sistema ITP atveju klaidingai atpažįsta trombocitus kaip priešus, todėl juos naikina. Šios ligos priežastys dažnai nėra aiškios. ITP nelaikoma užkrečiama liga, tačiau kai kuriais atvejais autoimuninius susirgimus galima paveldėti. Vis dėlto kiekvienas žmogus gali turėti skirtingą autoimuninę problemą, net ir vienoje šeimoje.
Kraujosruvos ir bėrimai
Viena iš akivaizdžiausių ITP pasekmių – gausios purpuros, arba mėlynės, ant odos. Dažnai atsiranda ir smulkūs raudonai violetiniai bėrimai, vadinami petechijomis. Po oda susidarę kraujo gumulėliai vadinami hematomomis.
Bendra savijauta ir kasdienis gyvenimas
Kai trombocitų sumažėja, žmogus paprastai pasijunta gerokai labiau pavargęs nei įprastai. Burnos gleivinė, dantenos gali kraujuoti ypač stipriai, pavyzdžiui, valantis dantis arba apsilankius pas odontologą. Neretai net ir paprasta sloga ar čiaudulys kelia nerimą dėl galimo kraujavimo iš nosies. Moterys gali pastebėti, kad mėnesinės tampa daug gausesnės nei įprastai.
Nepaisant mitų, kad moterims su ITP negalima gimdyti, šią ligą turinčios moterys tikrai gali tapti mamomis. Tačiau gimdymo metu gali reikėti daugiau atidumo dėl padidėjusio kraujavimo pavojaus.
Bendri kasdieniai iššūkiai
- Būtinas atsargumas – dažnai dėvimos specialios apsaugos dviratininkams, kad sumažėtų susižalojimo rizika.
- Gydytojas hematologas – nepakeičiamas pagalbininkas, prižiūrintis sveikatą ir paskiriantis tinkamą gydymą.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas ar aspirinas, gali stipriai padidinti kraujavimo riziką, todėl jų reikia vengti.
- Kartais prireikia vartoti kortikosteroidus ar imunoglobulinus – šių vaistų kursai tampa įprasta gyvenimo dalimi.
- Kitais atvejais gali reikėti šalinimo blužnies, nes ši kūno dalis kartais gamina trombocitus naikinančius antikūnus.
Aktyvumas, kelionės ir laisvalaikis
Kai kurių sportų, pavyzdžiui, futbolo ar kitų kontaktinių žaidimų, tenka atsisakyti. Verčiau renkamasi saugesnes alternatyvas: pasivaikščiojimus, plaukimą, žygius ar jogą – veikiausiai viską, kas nekelia didelio traumų pavojaus. Dėl padidintos rizikos kraujavimui dažnai pravartu vengti alkoholio, o kelionėms kruopščiai ruoštis – turėti vaistus, gydytojo pažymas, medicininį apyrankę, elastinius bintus netikėtoms situacijoms.
Ligos eiga ir dažnumas
Imuninė trombocitopeninė purpura dažnai trunka metų metus, gali vis kartotis. Ilgames laikotarpyje kai kurie žmonės gali pasiekti ligos remisiją, jei pavyksta palaikyti normalų trombocitų kiekį kraujyje.
Moterims ši lėtinė forma pasireiškia daug dažniau – jos serga iki triskart dažniau nei vyrai. Viena iš rimčiausių, nors ir retai pasitaikančių, baimių yra kraujavimas smegenyse, tačiau tokia komplikacija pasitaiko itin retai.













