Nors išsėtinė sklerozė (IS) dažniausiai siejama su tokiais simptomais kaip galūnių silpnumas ar regėjimo sutrikimai, pykinimas taip pat gali pasireikšti sergant šia liga – nors ir nėra tarp dažniausių požymių. Pykinimo priežastys dažnai priklauso nuo to, kuri centrinės nervų sistemos dalis pažeista, ar kokius vaistus žmogus vartoja.
Kaip išsėtinė sklerozė gali sukelti pykinimą
Kiekvienas žmogus, sergantis IS, išgyvena unikalią simptomų kombinaciją, nes pažeidimų (pažeistų nervų vietų) vieta lemia būtent tuos pojūčius, kuriuos jaučia pacientas. Pykinimas neretai būna glaudžiai susijęs su kitais neurologiniais simptomais – ypač su galvos sukimusi, svaiguliu ar net vertigo epizodais.
Galvos svaigimas, vertigo ir pykinimas
Galvos svaigimas – gana dažnas IS simptomas, kuris gali būti trumpalaikis, tačiau kartais užsitęsia. Nors šis pojūtis dažnai būna lengvas, gali išprovokuoti pykinimą. Dar stipresnis pojūtis, žinomas kaip vertigo, pasireiškia haliucinaciniu įspūdžiu, jog viskas aplink sukasi ar svyruoja. Net ir žinant, kad kambarys nesisuka, šis jausmas verčia žmogų jaustis labai prastai – gali atsirasti ne tik pykinimas, bet ir vėmimas ar dvejinimasis akyse.
Vertigo priepuolis gali trukti vos kelias akimirkas, bet pasitaiko, kad šis pojūtis nepalieka kelias dienas. Kartais vertigo pasireiškia nuolat, kitais atvejais atsiranda bangomis. Sunkūs priepuoliai apsunkina kasdienę veiklą bei stipriai vargina.
Kaip palengvinti vertigo ir pykinimą
Pajutus stiprų galvos sukimąsi, reikėtų atsisėsti ramioje aplinkoje, stengtis nedaryti staigių judesių ir vengti ryškios šviesos. Dažnai pykinimas sumažėja tuomet, kai praeina ar sumenksta sukimasis. Esant poreikiui, gali praversti nereceptiniai preparatai nuo judesio ligos.
Yra žmonių, kuriems net minimali judesio pojūtis ar netgi judančio vaizdo stebėjimas gali sukelti didelį pykinimą. Jei tokios būklės kartojasi ilgai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Vaistai ir jų įtaka pykinimui
Dalis vaistų, skiriamų IS gydymui ar jos simptomams mažinti, gali sukelti pykinimą kaip šalutinį poveikį. Kai kurie preparatai vartojami injekcijomis arba tabletėmis, jų poveikis gali skirtis, tačiau pykinimas lieka tarp dažniausių nepageidaujamų reakcijų.
- Infuzijos būdu leidžiami preparatai kartais sukelia ne tik pykinimą, bet ir kitų pojūčių ar reakcijų ties adatos dūrio vieta.
- Itin dažnai vartojami geriami vaistai, kurių paskirtis – sustabdyti ligos progresavimą, taip pat gali sukelti pykinimo pojūčius.
- Vaistai, skirti pagerinti eisena ar sumažinti spazmus, pavyzdžiui, raumenų relaksantai arba preparatai, gerinantys energingumą, taip pat gali pasireikšti pykinimu. Kai kurie šių medikamentų gali turėti rimtesnių šalutinių poveikių, todėl pastebėjus naujų ar blogėjančių simptomų apie tai būtina pranešti gydančiam gydytojui.
- Medikamentai nuo depresijos, kuri pasireiškia nemažai daliai IS sergančiųjų, irgi gali išprovokuoti pykinimą.
Kaip sau padėti
Jei pajutote, kad pykinimas vargina vis dažniau ar trukdo gyvenimo kokybei, labai svarbu aptarti šiuos pokyčius su gydytoju. Būna, kad užtenka pakeisti medikamentus arba pritaikyti kitą gydymo strategiją – ir nemalonūs simptomai atslūgsta. Jeigu pykinimą kelia vertigo ar stiprus galvos sukimasis, gydantis specialistas gali pasiūlyti papildomų vaistų ar laikinas gydymo schemas.
Kada kreiptis pagalbos
Neignoruokite pykinimo – net jeigu manote, kad jis tiesiog susijęs su jau diagnozuota IS. Svarbu nuolat stebėti savo savijautą, o atsiradus naujiems arba sustiprėjusiems simptomams, nelaukti – kreiptis pagalbos. Kartais sprendimas būna paprastas: naujas vaistas ar nedidelis gydymo plano pakeitimas padeda suvaldyti nepageidaujamą pykinimą.
