Daugelio išsėtinės sklerozės atvejų gydymas grindžiamas injekciniais vaistais, kurie vadinami ligos eigą modifikuojančiomis terapijomis. Šie vaistai padeda sulėtinti arba pakeisti ligos eigą ir leidžia ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.
Injekcinių vaistų tipai ir veikimas
Pirmieji pradėti naudoti vaistai išsėtinei sklerozei gydyti buvo interferonai. Juos pacientai leidžiasi patys į raumenis ar po oda – priklauso nuo vaisto. Injekcijų dažnumas gali skirtis: vieni leidžiami kas antrą dieną, kiti kartą per dvi savaites.
- Interferonas beta-1a – dažniausiai naudojamas į raumenis arba po oda.
- Interferonas beta-1b – taip pat leidžiamas po oda.
- Pegiliuotas interferonas beta-1a – dėl pakitusių savybių skiriamas rečiau.
Glatiramerio acetatas ir kiti pirmieji vaistai
Vienas iš dažniausiai skiriamų ankstyvųjų vaistų yra glatiramerio acetatas. Jis leidžiamas po oda, dažniausiai kasdien arba tris kartus per savaitę. Šis gydymas laikomas pagrindiniu ir yra naudojamas jau daugelį metų.
Naujesni gydymo būdai
Pastaraisiais metais pradėti naudoti monokloniniai antikūnai – pažangesni vaistai, veikiantys konkrečias imuninės sistemos grandis, svarbias išsėtinės sklerozės vystymuisi. Kai kurie šių vaistų, pavyzdžiui, ofatumumabas, leidžiami po oda kartą per mėnesį (pradžioje taikoma intensyvesnė schema). Kiti suleidžiami tik į veną, dažniausiai gydytojo kabinete ar gydymo įstaigoje.
- Natalizumabas
- Ocrelizumabas
- Rituksimabas
- Ofatumumabas
- Alemtruzumabas
- Ublituksimabas
Kaip skiriami vaistai: injekcijos, infuzijos ar geriamos tabletės?
Yra keletas būdų, kaip pacientui gali būti skiriami vaistai nuo išsėtinės sklerozės: injekcijomis, infuzijomis (į veną) arba geriamosiomis tabletėmis. Parinkimas dažnai priklauso nuo ligos aktyvumo, pageidaujamo patogumo ar šalutinių reakcijų rizikos.
- Injekciniai vaistai – laikomi saugiausiais, tačiau kai kuriems žmonėms jų poveikis gali būti nepakankamas.
- Geriamos formos patogesnės, nes vartojamos vieną ar du kartus per dieną, bet jos dažniau sukelia skrandžio ar kepenų veiklos pokyčių, taip pat gali sumažėti baltųjų kraujo kūnelių kiekis ar padidėti infekcijų rizika.
- Infuzijomis skiriami vaistai – laikomi veiksmingiausiais, nors yra susiję su didesne rimtų infekcijų rizika. Tokie gydymo būdai dažniau rekomenduojami tiems, kuriems liga pasireiškia aktyvia forma.
Kiek dažnai reikia injekcijų?
Kiek dažnai prireiks injekcijų, priklauso nuo paskirto vaisto. Vieniems injekcijas reikia leistis kasdien, kitiems – kartą per savaitę ar net tik kartą per mėnesį.
Galimos injekcijų reakcijos
Naudojant interferonus, dažniausiai pastebimos tokios reakcijos: paraudimas ar paburkimas injekcijos vietoje, panašūs į peršalimo simptomus pojūčiai bei kepenų fermentų kiekio padidėjimas kraujyje.
Vartojant glatiramerio acetatą, kartais gali pasireikšti reakcijos injekcijos vietose arba ilgainiui sumažėti poodinio riebalinio audinio tose vietose, kur vaistas buvo dažnai leidžiamas.
Ar injekcijas reikės leistis visą gyvenimą?
Kiek ilgai teks naudoti injekcinius vaistus, kiekvienam žmogui priklauso nuo to, kaip sunkiai pasireiškia liga. Daugelis žmonių injekcinius vaistus naudoja daug metų, kartais ir visą gyvenimą. Vis dėlto, kai kuriems pacientams bėgant laikui gydymas gali būti keičiamas kitomis priemonėmis, o jei liga stabilizuojasi – ilgainiui injekcijų atsisakoma visai.
