Senstant daugelis mūsų pradeda daugiau galvoti apie savo sveikatą ir kaip ji keisis ateityje. Turint lėtinę ligą, pavyzdžiui, žvynelinę, šie rūpesčiai gali būti dar didesni – kyla klausimų, kaip liga paveiks kasdienį gyvenimą bėgant metams.
Numatyti, kaip žvynelinė elgsis laikui bėgant, praktiškai neįmanoma. Tačiau reguliarus bendradarbiavimas su gydytojais ir tinkamas gydymo laikymasis leidžia geriau kontroliuoti simptomus bei sumažinti komplikacijų tikimybę.
Gydymo koregavimas
Žvynelinės eiga dažnai būna nenuspėjama: nors mokslinių duomenų, kad su amžiumi liga progresuoja, nėra, tačiau pats gydymo planas paprastai turi būti koreguojamas. Kodėl tai nutinka?
- atsiranda naujos gydymo rekomendacijos arba priemonės,
- liga keičia savo eigą ar tampa intensyvesnė,
- kinta bendroji sveikatos būklė,
- diagnozuojami kiti negalavimai.
Vartojant biologinius vaistus žvynelinei gydyti, jų efektyvumas gali bėgant laikui mažėti. Jei taip nutiktų, gydytojas gali pasiūlyti pereiti prie kito gydymo būdo ar vaisto. Kadangi nuolat atsiranda naujų preparatų ir vis daugiau sužinoma apie ligos valdymą, rekomenduojama nuolat konsultuotis su gydytojais ir aptarti galimus pokyčius.
Žvynelinės priežiūra visada pritaikoma pagal individualius simptomus – jei esamas gydymas padeda, keisti jo nebūtina. Visgi svarbu stebėti pasikeitimus ir apie juos informuoti sveikatos specialistus – kartais užtenka mažų korekcijų, kad savijauta pagerėtų.
Uždegiminis procesas
Žvynelinė yra susijusi su lėtiniu uždegimu. Dažniausiai uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į žalą ar infekciją, skatinanti gijimą. Tačiau kai imuninė sistema reaguoja per stipriai, uždegimas gali sukelti problemų ir pažeisti audinius.
Tyrimai atskleidžia, kad žvynelinė didina polinkį į kitas uždegimines ligas, kurių rizika didėja ir senstant. Tarp tokių ligų minimos:
- širdies ir kraujagyslių ligos,
- 2 tipo diabetas,
- Alzheimerio liga.
Nors amžiaus pakeisti negalime, galima imtis veiksmų, mažinančių riziką susirgti šiomis ligomis ir pagerinančių bendrą savijautą.
Kitos ligos ir rizikos veiksniai
Daugeliui žvyneline sergančių žmonių laikui bėgant pasireiškia ir kitų ligų (vadinamųjų gretutinių susirgimų), susijusių su uždegiminiais procesais organizme.
Vienas būdų padėti kūno sveikatai – keisti mitybą, pavyzdžiui, rinktis Viduržemio jūros regiono mitybos įpročius. Tokios mitybos pagrindas:
- grūdiniai produktai,
- įvairios daržovės ir vaisiai,
- ankštiniai (pupelės, lęšiai, žirniai),
- riešutai ir sėklos,
- sveikieji riebalai: žuvys, avokadai, alyvuogės, alyvuogių aliejus,
- pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris),
- ribojamas raudonos mėsos bei saldumynų vartojimas.
Toks valgiaraštis padeda slopinti uždegiminius procesus ir pasitarnauti tiek žvynelinės simptomų, tiek kitų lėtinių ligų prevencijai.
Kasdienė savijauta ir psichologinis komfortas
Žvyneline sergantys žmonės laikui bėgant išmoksta geriau atpažinti ir valdyti savo ligą. Tačiau net ir turint ilgametės patirties svarbu nenustoti kalbėtis su gydytojais – nauji simptomai ar neaiški savijauta visada turėtų būti aptarti su specialistais.
Be medicininio gydymo reikšmingi ir gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir dėmesys emocinei gerovei padeda pagerinti savijautą bei geriau prisitaikyti prie gyvenimo su lėtine liga.













