SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Pasninkavimas ir vėžys

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 12 lapkričio
Kategorija Ligos
0
Pasninkavimas ir vėžys
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?

Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?

2026 29 balandžio
Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?

Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?

2026 28 balandžio

Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?

2026 28 balandžio

Ar verta gerti raudonėlių arbatą?

2026 28 balandžio

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia protarpinis badavimas – riboto laiko valgymo režimas, kurį kai kurie žmonės renkasi ne tik dėl religinių tradicijų, bet ir dėl galimos naudos sveikatai. Nauji tyrimai rodo, kad tokios mitybos priemonės gali turėti teigiamos įtakos vėžio prevencijai bei gydymui.

Kas yra protarpinis badavimas

Protarpinis badavimas – tai valgymo būdas, kai maistui skiriamas tik tam tikras paros laikas. Pavyzdžiui, įprasta valgyti 8 valandų intervale, o likusias 16 valandų – nevalgyti. Kai kas šią praktiką vadina badavimą imituojančia dieta. Toks valgymo ritmas visiškai priešingas šiuolaikinio gyvenimo gausai, tačiau žmogaus organizmui istoriškai buvo įprasta išgyventi ištisas valandas ar net dienas be maisto, kai šis tapdavo sunkiai prieinamas.

Kaip badavimas veikia organizmą

Kai negauname maisto, kūnas pradeda naudoti sukauptas energijos atsargas. Tai sukelia lengvą stresą ląstelėms, tačiau tuo metu organizmas prisitaiko ir ima ieškoti kitų energijos šaltinių. Svarbu, kad po šio streso laikotarpio kūnas galėtų atsigauti – tada toks režimas neturi neigiamų pasekmių sveikatai.

Vienas akivaizdžiausių pokyčių – svorio mažėjimas, nes sunaudojama daugiau kalorijų nei gaunama su maistu. Visgi svarbu žinoti, jog ilgai trunkantis ir nepertraukiamas badavimas gali pakenkti. Po kelių parų visiško badavimo organizmas pereina į „išgyvenimo režimą“, kai lėtina medžiagų apykaitą ir stengiasi išsaugoti energijos atsargas, todėl svoris nebekrenta.

Badavimo ryšys su vėžio prevencija ir gydymu

Jau įrodyta, kad protarpinis badavimas gali būti naudingas ne tik norint sulieknėti, bet ir padėti apsisaugoti nuo ligų ar net palengvinti kai kurių sutrikimų eigą. Pastarosios studijos su gyvūnais ir pirmieji tyrimai su žmonėmis atskleidžia, kad toks mitybos būdas gali sumažinti vėžio riziką, sulėtinti ar net sustabdyti auglių progresavimą.

  • Mažėja cukraus kiekio kraujyje gamyba, todėl vėžio ląstelės gauna mažiau energijos
  • Imuninė sistema atsinaujina, nes suaktyvėja kamieninės ląstelės
  • Subalansuojamas maisto medžiagų gavimas
  • Padidėja natūralių navikus naikinančių ląstelių aktyvumas

Tyrimai su pelėmis parodė, kad laikantis laiko ribojamo valgymo režimo, sumažėjo ne tik nutukimas, bet ir 2 tipo diabeto požymiai. Kadangi antsvoris laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu, tai dar labiau sustiprina protarpinio badavimo naudą onkologijoje.

Dar vieno bandymo metu, pelėms buvo taikyta periodiška badavimą imituojanti dieta – tai sumažino vėžio atvejų dažnį. Žmonių tyrimai taip pat parodė, kad laikantis šios praktikos mažėja vėžį rodantys biologiniai žymenys.

Protarpinio badavimo ir gydymo derinys

2016 metais atlikti tyrimai parodė, kad badavimas derinant su chemoterapija lėtina krūties bei odos vėžio plitimą. Tokia kombinacija paskatina organizmą gaminti daugiau tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių, kurie migruoja į naviką ir yra svarbūs kovai su piktybinėmis ląstelėmis. Be to, laikinas badavimas daro auglio ląsteles jautresnes gydymui, bet prisideda prie sveikų audinių apsaugos ir kamieninių ląstelių atsinaujinimo.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?
Ligos

Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?

Paskelbė Greta Jakutytė
2026 29 balandžio
Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?
Maistas

Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 28 balandžio
Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?
Nėštumas

Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 28 balandžio
Kitas įrašas
Lūžęs šlaunikaulis

Lūžęs šlaunikaulis

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
skauda desini sona prie sonkauliu

Skausmas po dešiniuoju šonkauliu

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?

Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?

2026 29 balandžio
Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?

Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?

2026 28 balandžio
Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?

Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?

2026 28 balandžio
Ar verta gerti raudonėlių arbatą?

Ar verta gerti raudonėlių arbatą?

2026 28 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Kaip susiję policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir diabetas?
  • Žemės riešutų sviestas: ar jis padeda mažinti, ar didina cholesterolį?
  • Ar saugu nėštumo metu valgyti žemės riešutus?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.