Bipolinis sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kurią lemia pasikeitimai smegenų cheminiuose procesuose. Ši lėtinė liga išsiskiria svyruojančiomis nuotaikomis: nuo nuosmukių iki pakilimų, vadinamų manijos epizodais. Nuotaikų kaitą dažnai lydi tiek psichologiniai, tiek ir fiziniai simptomai.
Simptomai ir nuotaikų kaita
Depresiniai epizodai pasižymi nuolatine liūdesio, abejingumo ir beviltiškumo būsena. Dažnas praranda susidomėjimą įprastomis veiklomis, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmo – šis reiškinys vadinamas anhedonija. Taip pat gali atsirasti energijos stoka, padidėjęs poreikis miegoti, tampa sunku susikaupti ar atlikti kasdienes užduotis.
Priešinga būsena – manijos epizodai, kai žmogus jaučiasi pernelyg energingas ar dirglus. Tuomet gali kalbėti greitai, šokinėti nuo vienos minties prie kitos, sunkiai išlaikyti dėmesį ar patirti miego trūkumą. Tokiu laikotarpiu būdinga staigi ir aktyvi elgsena.
Psichoziniai simptomai: haliucinacijos ir jų tipai
Bipolinį sutrikimą kartais lydi psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Haliucinacijomis vadinamas suvokimas, kai žmogus regi, girdi ar jaučia tai, ko iš tikrųjų nėra. Šios būsenos gali pasireikšti įvairiais pavidalais:
- Regimosios haliucinacijos: matomi neegzistuojantys objektai, siluetai ar žmonės.
- Klausinės haliucinacijos: girdimi garsai ar balsai, kurių aplinkiniai negirdi.
- Lytėjimo haliucinacijos: juntamas prisilietimas ar judėjimas kūno paviršiuje, nors niekas neprisiliečia.
- Uoslės haliucinacijos: užuodžiamas kvapas ar aromatas, nors jo nėra.
- Kinezinės haliucinacijos: atrodo, kad kūnas juda ar sklendžia, nors iš tikrųjų nejuda.
Žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, dažniau pasitaiko klausos haliucinacijos nei regos. Jos būdingesnės stiprių nuotaikos svyravimų metu. Tačiau svarbu žinoti, kad tokie simptomai dažnesni sergant šizofrenija, todėl kartais diagnozę nustatyti būna komplikuota.
Kaip atpažinti haliucinacijas sergant bipoliniu sutrikimu
Specifiniai haliucinacijų pobūdžiai dažnai priklauso nuo dominuojančios nuotaikų fazės. Depresinės būsenos metu kliedesiai ir haliucinacijos gali sustiprinti bejėgiškumo arba menkavertiškumo jausmus. Tuo tarpu manijos epizodų metu mintys ir vizijos gali dovanoti nerealią pasitikėjimo savimi ar visagalybės būseną.
Dalis žmonių gali patirti trumpalaikius haliucinacijų epizodus, tačiau kai kuriems jie kartojasi nuolat, lydėdami tiek manijos, tiek depresijos fazes. Tokie išgyvenimai ne tik apsunkina kasdienybę, bet ir trikdo gebėjimą atskirti realybę nuo išgyvenimų.
Kada kreiptis pagalbos
Susidūrus su haliucinacijomis, svarbu nedelsti ir pasitarti su savo gydytoju. Tinkamai parinktas gydymas gali padėti stabilizuoti nuotaikas ir sumažinti haliucinacijų pasireiškimą. Vis dėlto, haliucinacijas gali sukelti ne vien tik bipolinis sutrikimas – priežasčių būna ir kitų.
- Vaistų vartojimo pasekmės
- Karščiavimas
- Narkotinių ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas ar jų nutraukimas
- Regos sutrikimai
- Migrenos priepuoliai
- Didelis nuovargis, miego stoka
- Šizofrenija
- Alzheimerio liga
Ne visais atvejais žmogus atpažįsta, jog patiria haliucinacijas. Net suvokus šiuos simptomus, dažnai kyla nerimas ar nerimas dėl jų prasmės. Svarbu prisiminti, kad dėl to kaltės jausti nereikia – tai yra sveikatos sutrikimo dalis, kurią galima valdyti mokantis spręsti kasdienius sunkumus. Konsultacijos su psichologais ar specializuotos terapijos padeda ne tik pačiam sergančiajam, bet ir jo artimiesiems suprasti ir tinkamai reaguoti į besikeičiančias nuotaikas ar haliucinacijų epizodus.
