Visi tėvai nori, kad jų vaikai augtų laimingi ir sveiki. Tačiau priimant sprendimus dėl auklėjimo neretai kyla klausimų ir dvejonių, ypač kai susiduriama su vaikų netinkamu elgesiu. Natūralu kartais prarasti kantrybę, tačiau labai svarbu, kaip tėvai reaguoja į sunkias situacijas – jų elgesys gali turėti ilgalaikės įtakos vaikų psichikos ir fizinei sveikatai.
Ilgalaikės riksmo pasekmės vaikų elgesiui
Neretai atrodo, kad griežtesnis balsas ar šūksniai padeda greitai suvaldyti vaiko išdaigas. Visgi tyrimai rodo priešingus rezultatus – pastovus šaukimas ne tik nesprendžia problemų, bet ilgainiui jas net pagilina. Vaikų neklusnumo epizodai dažnėja, o su tuo didėja ir poreikis dar griežtesniems auklėjimo būdams. Taip įsisuka užburtas ratas, kai šaukimas tampa nuolatine reakcija, o vaiko elgesys nenuilstamai prastėja.
Mokslininkai stebėjo paauglius, kurie dažnai susidurdavo su tėvų šauksmais. Rezultatai atskleidė, kad tokie vaikai per metus pradėjo dar labiau neklausyti bei demonstravo daugiau agresyvaus ar maištingo elgesio. Svarbu pabrėžti – nesvarbu, kuris iš tėvų labiau linkęs griebtis griežtų priemonių, rezultatai išlieka tokie patys.
Neigiama įtaka smegenų vystymuisi
Psichologiniai sunkumai – ne vienintelė problema, kurią sukelia dažnas šaukimas. Tėvų keliamas stresas ir emocinis spaudimas gali paveikti ir pačios smegenų struktūros vystymąsi. Žmogaus smegenys jautriai reaguoja į neigiamas patirtis, ypač jaunesniame amžiuje. Klinikinių tyrimų metu buvo pastebėta, kad asmenų, kurių vaikystėje tėvai dažnai šaukė ar kitaip žodžiu skaudino, tam tikrose smegenų srityse nustatyta apčiuopiamų pokyčių.
Šaukimo poveikis emocinei sveikatai
Patirtas stresas ir žodinė prievarta vaikystėje gali palikti ilgalaikių emocinių randų. Šaukimas dažnai sukelia vaikui ne tik baimę ar liūdesį, bet ir suformuoja gilumines psichologines problemas, kurios išlieka net suaugus. Tyrimai rodo sąsają tarp vaikystėje patirto emocinio smurto ir depresijos ar nerimo sutrikimų vėlesniame gyvenime.
Vaikai, kurių tėvai dažnai rėkia ar žemina žodžiu, linkę dažniau patirti depresijos simptomus, prarasti savivertę, o laikui bėgant – ir elgtis save žalojančiai, įsitraukti į rizikingų veiklų ar žalingų įpročių ratą.
Fizinės sveikatos problemos
Daugeliui gali pasirodyti, kad žodinė prievarta palieka tik emocinius pėdsakus, tačiau poveikis iš tiesų apima ir fizinę sveikatą. Vaikystėje patirtas nuolatinis stresas siejamas su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis ligomis suaugus. Tyrimai patvirtina, kad ankstyvoje vaikystėje nuolat patiriamos įtampos atvejais vėliau dažniau išsivysto tokios būklės kaip lėtinis skausmas, nuolatiniai galvos ar nugaros negalavimai, sąnarių uždegimai ir kiti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Visada yra galimybė keistis
Jei pastebite, kad dažnai prarandate kantrybę ar šaukiate ant vaikų, nereikia jausti kaltės – daug svarbiau atpažinti šį elgesį ir ieškoti būdų jį pakeisti. Naujų auklėjimo metodų gali padėti išmokti tiek emocinės sveikatos specialistai, tiek kiti tėvai, pasirengę pasidalinti savo patirtimi. Pokyčiai šeimoje įmanomi bet kada – svarbiausia, kad siekiate būti geresniais tėvais savo vaikams.
