Žmogaus intelekto įvertinimas dažnai siejamas su IQ testais, kurie gali padėti nustatyti protinės raidos sutrikimus arba įvertinti žmogaus gebėjimų potencialą. Prieš svarstant IQ testą, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į gydytoją.
Kaip vystėsi IQ testų istorija
Pirmieji bandymai kiekybiškai įvertinti intelektą siekia XX amžiaus pradžią. Prancūzų psichologas Alfredas Binet sukūrė protinių gebėjimų matavimo testą, kuris vėliau buvo išverstas ir pritaikytas kitose šalyse. Vienas iš ryškiausių IQ testų plėtotojų – psichologas Henry Herbertas Goddardas – išvertė Binet testą į anglų kalbą ir pradėjo jį taikyti mokinių žinių vertinimui bei psichinės sveikatos diagnostikai.
Nors kai kurios ankstyvos idėjos, susijusios su IQ testais, šiandien kelia daug diskusijų, dabar šie testai pasitelkiami visų pirma mokymosi sunkumams nustatyti ir tikslingai pagalbai organizuoti.
Pagrindinės IQ testų rūšys
Bėgant metams buvo sukurta daug skirtingų intelekto testų, taikomų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Dažniausiai IQ testavimas orientuotas į pradinio amžiaus vaikus, tačiau dalis testų tinkami ir vyresniems asmenims.
- Stanfordo-Binet intelekto skalė
- Universalus neverbalinis intelekto testas
- Diferencinių gebėjimų skalės
- Peabody individualaus pasiekimo testas
- Wechsler individualaus pasiekimo testas
- Wechsler suaugusiųjų intelekto skalė
- Woodcock-Johnson III kognityvinių gebėjimų testai
Ką rodo IQ testo rezultatai?
IQ testų skalė yra orientacinė – daugumos šalies gyventojų rezultatai svyruoja apie 100 balų, šis skaičius laikomas vidurkiu. Labai aukšti rezultatai (daugiau nei 130) dažnai siejami su išskirtiniu intelektu, tačiau svarbu nepamiršti, kad aukštas balas rodo potencialą, bet nebūtinai tiesiogiai apibrėžia protingumą.
Rezultatas mažesnis nei 100 laikomas žemesniu už vidutinį, o balai žemiau 70 gali signalizuoti apie rimtesnius mokymosi sunkumus ar intelekto sutrikimus. Tokiais atvejais gydytojai papildomai taiko kitus tyrimus: vertina adaptacinius įgūdžius, gali paskirti kraujo ar smegenų ultragarsinius tyrimus, taip pat gali būti atliekamas platesnis psichinės sveikatos įvertinimas.
Kada atliekamas IQ testas?
IQ testai dažnai yra pirmasis žingsnis, kai kyla įtarimų dėl intelekto ar vystymosi sutrikimų. Pavyzdžiui, jei vaiko rezultatai labai žemi, gydytojas gali rekomenduoti detalesnį tyrimą. Nėštumo metu atliekami tyrimai gali padėti iš anksto pastebėti galimus protinės raidos sutrikimus, ypač, jei laukiasi vyresnės ar rizikos veiksnių turinčios moterys. Jei įtariama rizika, vėliau dažnai rekomenduojama atlikti IQ testą ankstyvoje vaikystėje.
Kaip galima pasitikrinti IQ?
IQ testai nėra prieinami visose valstybės švietimo įstaigose, o galimybę juos atlikti lemia ir šeimos turimi ištekliai ar pasiekiamų specialistų skaičius. Tai reiškia, kad kartais svarbūs įvertinimai vaikams gali būti neprieinami pačiu jautriausiu metu.
Internete siūloma nemažai IQ testų, bet jų rezultatų nereikėtų laikyti diagnoze. Pastebėjus galimų raidos ar mokymosi sunkumų požymių, verta kuo greičiau ieškoti būdų, kaip gauti profesionalią pagalbą ir atlikti oficialų intelekto vertinimą.
Ką svarbu žinoti apie IQ testavimą?
Intelektas yra sudėtingas reiškinys, kurio vienu testu pilnai neįvertinsi. Gydytojai, nustatydami protinės raidos sutrikimus, remiasi ir papildomais tyrimais ar stebėjimais. Nors IQ testai išlieka svarbus pagalbinis įrankis, vien tik jų rezultatų nepakanka apibrėžti žmogaus galimybių.
