Limfinė sistema yra neatsiejama mūsų imuninės apsaugos dalis. Ji sudaryta iš daugybės limfmazgių ir juos jungiančių indų, pasklidusių visame kūne. Vien tik žmogaus organizme yra šimtai limfmazgių, kurie išsidėstę įvairiose vietose – vieni iš jų yra kakle. Limfmazgiai kaklo srityje įvardijami kaip kaklo limfmazgiai, arba dar vadinami cervikaliniais limfmazgiais.
Kaklo limfmazgių funkcijos
Kiekvienas limfmazgis yra tarsi mažytis filtras, atsakingas už limfos – skaidraus, imuninę apsaugą užtikrinančių kraujo kūnelių prisotinto skysčio – valymą. Limfa keliauja per limfagysles, o limfmazgiuose sulaikomos ir naikinamos bakterijos, virusai ar kiti svetimkūniai.
Kaklo limfmazgiai yra ypač svarbūs kovojant su infekcijomis šioje kūno dalyje. Jie ne tik neutralizuoja mikroorganizmus, bet ir dalyvauja uždegiminių procesų reguliavime, padeda sugaudyti vėžines ląsteles, išvalyti limfą ir palaikyti imunitetą. Po to, kai limfmazgis „atlieka savo darbą“ ir pašalina pavojingas daleles, išvalyta limfa vėl grąžinama į kraujo apytaką kartu su svarbiausiais druskomis ir baltymais.
Limfmazgių patinimo priežastys
Limfmazgiai kaklo srityje, kaip ir kitose kūno vietose, kartais gali padidėti – tai vadinama limfadenopatija. Dažniausiai taip nutinka užklupus infekcijai, po traumos ar rečiau – dėl piktybinių darinių.
Nors didžioji dalis limfmazgių patinimų būna nežymūs ir nesukelia rimtų pasekmių, šis reiškinys dažnai pasireiškia esant:
- peršalimui ar gerklės uždegimui
- ausų infekcijai
- tonzilitui
- plaučių bronchitui
- infekcijai galvos odoje
Paprastai limfadenopatija pasireiškia vienoje srityje, pavyzdžiui, kakle, kai organizmas stengiasi kovoti su arti esančia infekcija. Šalia kaklo dažniausios vietos, kur taip pat išryškėja padidėję limfmazgiai, yra pažastys ir kirkšnys. Limfmazgių patinimas būna matomas net ir krūtinės ar pilvo ertmėse.
Patinęs limfmazgis kakle dažnai parodo, kad netoliese vyksta uždegimas ar imuninė reakcija. Kur kas rečiau toks pokytis rodo rimtesnę būklę – pavyzdžiui, onkologinį procesą. Vis dėlto, dažniausiai limfmazgiai išbrinksta todėl, kad aktyviai saugo organizmą nuo infekcijos.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Nors padidėję kaklo limfmazgiai dažniausiai nėra pavojingi, pasitarti su mediku reikėtų tuomet, jei patinimas nepraeina ilgiau nei savaitę, juntamas nuolatinis skausmas, pasireiškia temperatūra ar netikėtas svorio kritimas. Tokie simptomai gali būti požymis ligų, kurioms reikia skubaus gydymo, pavyzdžiui, tuberkuliozės, sifilio, ŽIV infekcijos, tam tikrų leukemijos ar limfomos formų, taip pat išplitusių piktybinių navikų.
Kaip gydyti patinusius kaklo limfmazgius?
Jei limfmazgiai padidėjo dėl paprastos virusinės ar bakterinės ligos, dažniausiai užtenka išsigydyti pagrindinę priežastį. Tam gali būti skiriami antibiotikai, antivirusiniai vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar tiesiog rekomenduojamas poilsis ir šiltas kompresas ant kaklo srities.
Kai limfmazgių padidėjimas susijęs su piktybiniais susirgimais, gydymas gali būti sudėtingesnis – gali būti taikoma chemoterapija, spindulinė terapija arba chirurginis limfmazgio pašalinimas.
Ką svarbu žinoti?
Mūsų limfinė sistema nuolat valo ir apsaugo organizmą nuo infekcijų, todėl patinę kaklo limfmazgiai dažniausiai yra įprasta imuninės sistemos reakcija. Vis dėlto, kai kuriais atvejais šis signalas iš organizmo gali įspėti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Jei pastebite nuolatinį ar ypač didelį limfmazgių patinimą, nedelskite pasitarti su sveikatos specialistu.
