Miegamojo apnėja ir depresija dažnai eina išvien, o moksliniai tyrimai rodo, jog šie sutrikimai ne tik susiję, bet ir gali didinti vienas kito riziką.
Kas sieja miego apnėją ir depresiją?
Miego apnėja – tai miego sutrikimas, kai naktį pažeidžiamas įprastas kvėpavimas. Dėl to gali kilti daugybė problemų: prastas miegas, nuolatinis mieguistumas dieną, galvos skausmai. Šie simptomai vargina ne tik fiziškai – jie gali apsunkinti dėmesio sutelkimą, gadinti nuotaiką, trukdyti mėgautis kasdienybe.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miego apnėja susijusi su didesne depresijos rizika. Kartais sunku išsiaiškinti, kuri problema atsiranda pirma – miego apnėja ar depresija, nes jos neretai paveikia viena kitą. Tačiau aišku, kad šie sutrikimai linkę kartotis kartu.
Panašūs ir skirtingi simptomai
Kaip pasireiškia miego apnėja
- Garsus knarkimas
- Trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miego metu (dažnai pastebi kiti)
- Staigus prabudimas jaučiant oro trūkumą
- Nerami miego kokybė
- Susikaupimo sunkumai dieną
- Pernelyg didelis nuovargis ir mieguistumas
- Skausmas ar sausumas burnoje nubudus
- Dirglumas ar irzlumas
- Rytiniai galvos skausmai
Kaip pasireiškia depresija
- Nuolatinė liūdesio ar beviltiškumo būsena
- Nerimas, pyktis ar dirglumas net dėl smulkmenų
- Apetito pokyčiai
- Miego sutrikimai (nemiga, sunkus užmigimas ar per ilgas miegas)
- Nuo nuolatinio nuovargio iki visiško energijos trūkumo
- Dėmesio ir atminties prastėjimas
- Galvos skausmai
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kadangi miego apnėja gali būti viena iš depresijos priežasčių, svarbu išsiaiškinti, ar šis miego sutrikimas jūsų naktų nesutrikdo. Jei pastebite pasikartojantį knarkimą, dažną prabudinėjimą ar sunku susikaupti dienos metu, verta konsultuotis su gydytoju.
Paprastai pirmas žingsnis – šeimos gydytojo apžiūra. Jei reikia, skiriamas ištyrimas miego centre, kur stebimas jūsų miegas. Jei miego apnėja nepasitvirtina, gali būti rekomenduota pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu dėl galimos depresijos ar kitų emocinių sunkumų.
Kas padeda pagerinti savijautą?
Daugeliui žmonių, pradėjus gydyti miego apnėją, palengvėja ir depresijos požymiai, ypač jei šios problemos yra susijusios. Kol laukiate specialisto apžiūros, galite pradėti rūpintis savijauta patys. Šie patarimai gali padėti abiem sutrikimams:
- Reguliariai judėkite – fizinis aktyvumas naudingas nuotaikai ir padeda mažinti antsvorį, kuris neretai provokuoja apnėją.
- Venkite miegoti ant nugaros – šioje padėtyje liežuvis gali užblokuoti kvėpavimo takus, todėl geriau pasirinkti šoninę arba pilvo padėtį.
- Ribokite alkoholio vartojimą – jis blogina tiek miego kokybę, tiek nuotaiką.
- Nenaudokite migdomųjų – jie nepadeda spręsti apnėjos ir gali neigiamai veikti emocinę sveikatą.
Pagerėjus miego kokybei, dažnai sumažėja ne tik dienos nuovargis ar dirglumas, bet ir depresijos bei nerimo simptomai. Visgi, jei savijauta vis dar bloga ir savigalbos priemonės nepadeda, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kodėl svarbu ieškoti pagalbos?
Ne viena studija patvirtina glaudų ryšį tarp miego apnėjos ir depresijos. Turint vieną šių sutrikimų, padidėja tikimybė susidurti ir su kitu, todėl labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius simptomus. Jei save atpažįstate šiame aprašyme – neprisiriškite prie minties, kad tai praeis savaime. Kreipkitės į sveikatos specialistą, kuris padės sudaryti jums tinkamą gydymo planą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
