Per didelis fizinis aktyvumas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Viena iš tokių būklių – mankštos bulimija. Ji primena žinomus valgymo sutrikimus, tačiau vietoj tipiškų persivalgymo ir vėmimo ar kitų organizmo valymo metodų, žmogus bando „išdeginti“ suvartotas kalorijas nuolatinėmis, intensyviomis treniruotėmis.
Kuo pasižymi mankštos bulimija?
Mankštos bulimija nėra paprasta meilė sportui ar noras palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Tai elgesys, kai fizinis aktyvumas tampa manijos objektu, o visas dėmesys sutelktas į kalorijų sudeginimą ar svorio mažinimą. Nors ši būklė anksčiau buvo laikyta bulimijos nervozos forma, dabar ji siejama ir su kitomis psichologinėmis būsenomis – pavyzdžiui, kūno vaizdo sutrikimais ar obsesiniu-kompulsiniu elgesiu.
Kaip atpažinti mankštos bulimiją?
Pamatyti ribą tarp sveiko aktyvumo ir pavojingos mankštos gali būti sunku. Dažniausi ženklai, rodantys problemą, yra nerimas ar kaltės jausmas praleidus treniruotę, nuolatinis kalorijų skaičiavimas, svarbių gyvenimo įvykių praleidimas dėl sporto ar perdėtas savikontrolės siekis. Žmogus gali vis giliau matuoti savo kūną, vertindamas kūno linijas ir svorį, ir nuolat jausti poreikį sportuoti dar daugiau.
- Sekamas kiekvienas per treniruotes sudegintas kalorijos vienetas
- Nuotaikos svyravimai, nerimas ar pyktis praleidus sporto užsiėmimą
- Nuolatinis kūno matavimas ir nepatenkinamas savo išvaizda
- Kritika gaunama iš aplinkos dėl dažnų treniruočių sukelia susierzinimą ar gynybiškumą
Moterims ši problema gali sukelti menstruacijų nutraukimą, vadinamą amenorėja, kuri ilgainiui paveikia vaisingumą.
Kokios galimos pasekmės?
Per daug intensyvus sportas gali padaryti žalos širdžiai – ypač, jei užsiimama ilgalaike ištvermės veikla. Gali pakisti širdies struktūra, didėja širdies ritmo sutrikimų tikimybė. Ilgainiui kaulai ir sąnariai dėvisi greičiau, dažnėja lūžių, artrito ir lėtinių sąnarių skausmų rizika.
Be fizinių pasekmių, sutrinka ir imuninė sistema – organizmas tampa imlesnis kvėpavimo ar kitoms infekcijoms. Nutikus hormonų disbalansui, moterims ilgiau trunkanti amenorėja gali baigtis nevaisingumu ar kitais moteriškos sveikatos sutrikimais.
Kaip padėti sau ar artimam žmogui?
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema egzistuoja. Tai gali būti paprastas pokalbis su sveikatos priežiūros specialistu apie treniruočių ir valgymo įpročius. Specialistas patars, kokie žingsniai reikalingi toliau, o dažnai į pagalbą kviečiami ir psichoterapeutai ar psichiatrai, nes mankštos bulimija dažnai susijusi su neigiamu kūno įvaizdžiu, žemu saviverte ar kitomis emocinėmis problemomis.
Psichologinė pagalba padeda keisti požiūrį į savo kūną ir santykį su sportu. Aptariamos sveikos sportavimo ribos, mokomasi atpažinti ir keisti žalingus įpročius. Kartais rekomenduojama vesti treniruočių laiką dienoraštyje – taip lengviau suvokti, kiek dėmesio skiriama mankštai ir ar jis neperžengia sveikų ribų.
Kokios prognozės ateičiai?
Mankštos bulimija – rimta, bet įveikiama būklė. Gydytojų, psichologų ar psichiatrų pagalba padeda rasti tinkamų įgūdžių, kurių reikia norint sveikai tvarkytis su fizinio aktyvumo poreikiu.
Kontroliuojamas ir sąmoningas požiūris į sportą leidžia gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis savo pasiekimais ir išlaikyti gerą savijautą be žalos sveikatai.
