Vos tik gimus kūdikiui, jo organizmas pradeda rodyti natūralias, nesąmoningas reakcijas, vadinamas naujagimio refleksais. Šie refleksai leidžia gydytojams bei tėvams suprasti vaiko neurologinę būklę ir vystymąsi. Pirmosiomis gyvenimo minutėmis sveikatos priežiūros specialistai stebi, ar mažylio refleksai atitinka jo amžių.
Kokie yra naujagimių refleksai
Nors kai kurie refleksai išlieka visą gyvenimą, pavyzdžiui, rijimo ar užspringimo reakcija, kiti būdingi tik kūdikystei ir po kelių mėnesių išnyksta. Šie laikini refleksai padeda įvertinti centrinės nervų sistemos vystymąsi ir yra natūralūs kiekvienam naujagimiui:
- asimetrinis toninis kaklo refleksas;
- Babinskio refleksas;
- griebimo refleksas;
- Moro arba išgąsčio refleksas;
- ieškojimo (rooting) refleksas;
- žingsniavimo refleksas;
- Galanto (liemens išlinkimo) refleksas.
Dalis šių refleksų pasireiškia iškart po gimimo. Įdomu tai, kad kai kuriuos iš jų galima pastebėti ir suaugusiesiems po sunkių galvos smegenų pažeidimų ar insulto, tačiau sveikam suaugusiajam jie jau yra išnykę.
Kaip atliekamas naujagimio refleksų tikrinimas
Dauguma refleksų vertinami paprastais, kūdikiui nepavojingais veiksmais, reikalaujančiais trumpalaikių stimulų:
- Asimetrinis toninis kaklo refleksas. Kūdikį paguldžius ant nugaros ir švelniai pasukus galvą į vieną pusę, rankytės ir kojytės įgauna „fechtuotojo” pozą: viena galūnė išsitiesia, o kita sulenkta.
- Babinskio refleksas. Perbraukus per pėdos padą nuo pirštų link kulno, pirštai prasiskleidžia, o didysis pirštas pakyla aukštyn. Suaugusiesiems tokia reakcija būna priešinga – pirštai linksta žemyn.
- Griebimo refleksas. Įdėjus suaugusiojo pirštą į kūdikio delną, mažylis jį stipriai suima ir gali net laikytis ilgiau.
- Moro (išgąsčio) refleksas. Palaikant kūdikio galvą ir staiga trumpam ją atleidus, jis išskleidžia rankas į šonus, tarsi siektų kažko įsikibti, tada vėl pritraukia rankas prie savęs.
- Ieškojimo refleksas. Braukiant pirštu kūdikio skruostu, jis pasuka galvą į dirgintą pusę ir ieško krūties arba spenelio, švelniai parodant žindymo norą.
- Žingsniavimo refleksas. Pakėlus mažylį ir šiek tiek prilaikant, palietus jo padukus prie stalo paviršiaus, kūdikis imituoja vaikščiojimo judesius.
- Galanto refleksas. Paguldžius kūdikį veidu žemyn ir perbraukus pirštu per nugaros šoną, stuburas išsilenkia į tą pusę, kur buvo dirginta.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors dauguma naujagimio refleksų laikomi įprastais ankstyvajame amžiuje, svarbu atidžiai stebėti jų kitimą ar netikėtą sugrįžimą vėliau. Jeigu pastebite, jog kažkurie refleksai atsirado jau anksčiau išnykus, ar kyla abejonių dėl vaiko motorikos, verta pasitarti su gydytoju dėl tolesnio ištyrimo.
Ar reikia stimuliuoti refleksų vystymąsi?
Visi paminėti naujagimių refleksai yra natūrali ankstyvojo vystymosi dalis. Jie atsiranda savaime ir savaime išnyksta, nereikalaujant ypatingų pastangų ar mankštų. Bendraudami, liesdami ir prižiūrėdami kūdikį dažnai patys pastebėsite šiuos refleksus kasdienybėje. Svarbiausia – pasikalbėti su gydytoju, jei kokia nors reakcija ar judesys kelia jums nerimą, nes kiekvienas kūdikis yra unikalus savo vystymosi tempu.













